Loretos Narvilaitės muzikinių peizažų albumas „Artimos tolumos“

18 Gru Loretos Narvilaitės muzikinių peizažų albumas „Artimos tolumos“

Gruodžio viduryje pasirodė nauja kompozitorės Loretos Narvilaitės autorinė kompaktinė plokštelė, kurią įrašė ir išleido garso įrašų studija „MAMA Studios“. Antrajam savo kamerinės muzikos albumui „Artimos tolumos“, įrašytam lygiai po penkiolikos metų nuo pirmojo dvigubo CD ir DVD albumo „Šauksmas – Šviesa“ (Scenos ir estetikos mokykla, 2010) ir taip pat pavadintam pagal vieną iš įrašytų kūrinių, kompozitorė atrinko aštuonias skirtingais laikotarpiais sukurtas kompozicijas ir naujas anksčiau parašytų kūrinių versijas kitoms instrumentų sudėtims.

Pasak albumui įžanginį tekstą parašiusios muzikologės Veronikos Janatjevos, „Loreta Narvilaitė (g. 1965) jau daugiau kaip tris dešimtmečius išlieka tarp aktyviausių, produktyviausių lietuvių kompozitorių. Pirmuosius žingsnius naujosios lietuvių muzikos scenoje ji žengė paskutiniajame XX a. dešimtmetyje, drauge su radikaliais manifestais kiek anksčiau debiutavusia postminimalistų karta. Skirtingai nuo savo bendraamžių kolegų, kurių kompozicijose eufonišką lietuviškojo minimalizmo idilę, išaugusią iš archainės tradicinės muzikos dvasios, pakeitė avangardui artimesnė raiška, gamtos lyriką ar įsivaizduojamos pagoniškos praeities paveikslus išstūmė ironiški distopiniai vaizdiniai, akustinį skambesį – įvairūs garsiniai eksperimentai bei deformacijos, Narvilaitė liko artimesnė lietuviškojo (ritualinio) minimalizmo pirmavaizdžiui Broniaus Kutavičiaus muzikoje. Būtent jo muzikos skambesys sužavėjo ir pašaukė ją pačią kurti muziką, kai ji pirmąkart išgirdo jo Antrąjį styginių kvartetą „Anno cum tettigonia“ būnant trečio kurso studente Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje. Turbūt vienintelis Narvilaitę ir jos kartos kompozitorius siejęs saitas – tai ta pati kompozicinė mokykla, kurią ji išėjo prof. Juliaus Juzeliūno klasėje dabartinėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, taip pat pedagogo neprikišamai, bet giliai įskiepyti racionalūs darbo su muzikine medžiaga principai.

Ieškodama savo individualaus stiliaus studijų metais ji vis dėlto pamėgino kūrinius konstruoti remdamasi grafinėmis linijomis ar matematinėmis skaičių sekomis (tokias pastangas reprezentuoja „Praeinanti nata“ styginių orkestrui, „Con variationi“ varinių pučiamųjų kvintetui, „Nona“ vargonams ir kt.), bet gana greitai nutolo nuo griežtu apskaičiavimu grįstos kompozicinės logikos ir ėmė kur kas labiau kliautis savo vaizduote bei intuicija. Nuo 1996 m. sukurto „Atviro miesto“ simfoniniam orkestrui ir „Ryto rasa krito“ kameriniam ansambliui iki 2000-aisias pasirodžiusių kompozicijų „Šauksmas – Šviesa“ dviem trimitams ir dviem fortepijonams ir „Siena“ styginių kvartetui įvyko posūkis į kiek kitokio stiliaus muziką, kurioje išryškėjo racionalių ir intuityvių komponavimo metodų sintezės siekis. Idėją padiktavusį impulsą kompozitorė neretai įvelka į metaforiško, poetiško, kartais į tiesiog pasiskolinto (patikusio eilėraščio, paveikslo ar dainos) pavadinimo rūbą, o tarp minimalistinių muzikinio audinio metmenų ima ryškėti spalvingi neoromantinės ekspresijos raštai. Jos braižui būdingas išraiškingas melodingumas, neskubri kartojamų motyvų kaita, tam tikras faktūros skaidrumas, energinga, bet neagresyvi ritminė pulsacija, aiški, kone neoklasikinė formos sąranga. Ji pati šią savo kūrybą vadina „būsenų muzika“ – tai tarsi partitūrose liejami muzikiniai emocijų, nuotaikų peizažai, kuriuose linijų plėtotę, kulminacijas dažniausiai lemia ne kokia nors iš anksto susigalvota schema, o nuojauta.

Šiam antrajam autoriniam savo kūrinių įrašų rinkiniui kompozitorė atrinko aštuonis tokius peizažus, kurie ne tiek atspindi natūralų kraštovaizdį ar konkrečią vietą, kiek liudija individualų matymą ir nuolatines savo tapatybės refleksijas. Tiesa, dauguma jų vienaip ar kitaip siejasi su jūra, nuo kranto atsiveriančia beribe erdve ir tolimais horizontais. Tai turbūt neturėtų stebinti žinant, jog menininkės nuolatinė gyvenimo ir darbo vieta yra Klaipėda – miestas prie jūros, arba, kaip ji pati sako, „ant pasaulio krašto“. Miestas, pajūrio gamta iki šiol išlieka vienomis pagrindinių jos kūrybos temų. Tačiau šiuo atveju kur kas svarbiau ir įdomiau atrasti, įsiklausyti, kaip garsais tapydama savo gyvenamąją aplinką ar kelionėse patirtus įspūdžius, ji reflektuoja savo jausenas ir tapatybę.“

Kompozitorė pasakoja, jog „didžioji dalis albume įrašytų kūrinių – tiesiogiai ir ne – siejasi su jūros toliais, vandeniu. Tokią sąsają tarsi sufleruoja jų pavadinimai: „Pamatyk jūrą tolumoje“, „Lietus lyja toli nuo mūsų“, „Banga palydi paukščio skrydį“, „Lakštingalos lietuje“, „Ryto rasa krito“… Man rūpėjo į jį sudėti kūrinius, kurie būtų vienijami vienos temos, parodytų tam tikrą mano kūrybos kryptį ar liniją, o sykiu reprezentuotų pastarųjų metų kūrybą. Vienas tokių naujausių kūrinių ir buvo „Artimos tolumos“ smuikui ir violončelei, rašytas 2021 m. Thomo Manno festivaliui. Jis tapo atspirties tašku, prasminiu raktu visam albumui. Nors pavadinimas tiesiogiai su jūra ar vandeniu nesusijęs, tačiau jis perteikia jausmą, kuris manęs neapleidžia gyvenant ir dirbant Klaipėdoje, t. y. paribio mieste prie jūros, nutolusiame nuo lietuviškos kultūros centro, kurio dalimi aš visada norėjau būti. Tai sukelia stiprų atskirties, ilgesio jausmą, kuris suteikia mano kūriniams kiek melancholišką atspalvį. Beje, tai atsispindi ir šio albumo grafiniame dizaine, jo spalvinėje paletėje, kur vyrauja mėlyna ir balta spalvos. Kita vertus, vienuma ir ilgesys man yra produktyvūs: tai skatina mane kontempliuoti pasaulį pagal save, o kai pasiilgstu bendrystės – palaikyti ar megzti naujus ryšius su įvairių kartų šiuolaikinės muzikos kūrėjais bei atlikėjais.“

Tarp kūrinius albumui „Artimos tolumos“ įgrojusių atlikėjų – daug ištikimų kompozitorės kūrybos skleidėjų, įkvėpusių ir šių kūrinių atsiradimą, taip pat jaunosios kartos muzikų, kuriems autorė paskyrė naujas senų kūrinių versijas. Vieni iš jų – net trijuose įrašuose dalyvaujantys smuikininkė Dalia Dėdinskaitė ir violončelininkas Glebas Pyšniakas: jie griežia duetu ansamblyje „Duetissimo“, trio sudėtyje su pianistu Gintaru Januševičiumi ir „The New Baltic Sound Quartet“ sudėtyje su perkusininkais Pavelu Giunteriu bei Guntaru Freibergu (Latvija). Plokštelėje taip pat skamba smuikininkės Rusnės Mataitytės, pianistės Guodos Gedvilaitės, švedų perkusininkų dueto „Rhythm Art Duo“ (Daniel Berg ir Fredrik Duvling), ansamblio „Regnum musicale“ (fleitininkė Vita Marija Daunytė, smuikininkė Kotryna Ugnė Daunytė, violončelininkė Elena Daunytė ir arfininkė Joana Daunytė) bei dueto „Deep Blue“ (fleitininkė Augustė Ivanauskienė ir arfininkė Liucilė Uršulė Vilimaitė) interpretuojami L. Narvilaitės kūriniai.

Kūrinius albumui įrašė Arūnas Zujus ir Vytautas Bedalis; įrašus suvedė ir gamybai parengė Arūnas Zujus. Albumo grafinio dizaino ir nuotraukų autorius – Ernestas Šimkūnas. Plokštelės leidybą iš dalies parėmė Lietuvos kultūros taryba. Leidinį fiziniu pavidalu galima įsigyti tiesiogiai iš leidėjo (mamastudios.eu), o skaitmeniniu – pasiklausyti muzikos klausymosi bei platinimo platformose.

„MAMA Studios“ inf.