Pasirodė nauja autorinė kompozitorės Zitos Bružaitės kompaktinė plokštelė „Miražai“

16 Bal Pasirodė nauja autorinė kompozitorės Zitos Bružaitės kompaktinė plokštelė „Miražai“

2025 metų balandžio pradžioje lietuvių akademinės muzikos gerbėjai sulaukė brandžios kūrybinės dovanos. Kompozitorė Zita Bružaitė kartu su Kauno fortepijoniniu trio išleido kompaktinę plokštelę „Miražai“. Tai jau septinta Zitos Bružaitės autorinės muzikos plokštelė ir debiutinė Kauno fortepijoniniam trio, kurio nariai: Lina Krėpštaitė (fortepijonas), Indrė Andruškevičiūtė (smuikas), Asta Krištaponienė (violončelė). Kartu su Kauno fortepijoniniu trio įrašuose skamba solisto Giedriaus Prunskaus (baritonas) balsas. Ta proga pasikalbėjome su kompozitore, Lietuvos nacionalinės  kultūros ir meno premijos laureate Zita Bružaite ir Kauno fortepijoninio trio nare, leidybinio projekto vykdančiąja prodiusere Lina Krėpštaite.

Miela kompozitore, Jūsų muzika dažnai skamba ne tik koncertų salėse, tačiau ir privačiose erdvėse, moksleivių klasėse,  namuose –  esate įrašiusi nemažai kompaktinių plokštelių.

Atskirų mano kūrinių yra įrašyta ir išleista  įvairių atlikėjų skirtingose kompaktinėse plokštelėse Lietuvoje ir svetur. Tuo tarpu suskaičiavau, kad dabartinė kompaktinė plokštelė su mano muzika yra septintoji. Jų atsiradimo iniciatoriai ir leidėjai buvo įvairūs: pirmąją – „Sonetai ir šokiai“, kurioje skamba kameriniai kūriniai, o juos interpretuoja skirtingi atlikėjai, išleido „Naujosios muzikos komunikacijos centras“ (2008). Tų pačių leidėjų buvo išleista ir kantorija „Lumen fidei“ (2013). 2018 m. Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras išleido CD „Koliažai“, 2019 m. Lietuvos muzikos informacijos centras išleido natų leidinį ir CD „Penktame aukšte“. 2021 m. Vilniaus chorinio dainavimo mokykla „Liepaitės“ įrašė ir išleido „Muzikinį blyksnį“, o 2022 m. valstybinis choras „Vilnius“ įrašė ir išleido mano „Fides nostra“ (2022). Septintoji plokštelė „Miražai“ šiemet buvo įrašyta VšĮ „Akantas“ pajėgomis.

Lina, Jūsų kolektyvui tai debiutinis albumas. Gal galite pasidalinti mintimis apie pirmojo albumo idėjos gimimą, autorės ir kūrinių pasirinkimą bei patį kūrybinį procesą.

Lietuvių kompozitorių muzika Kauno fortepijoninio trio repertuare nuo pat pirmojo koncerto užima ypatingą vietą. Labai vertiname bendradarbiavimą su lietuvių autoriais, jų rodomą pasitikėjimą mūsų kolektyvu  –  jų nauji kūriniai mums yra iššūkis, bet kartu labai dažnai tampa nuostabiais atradimais. Ir kaip džiugu, kai kartais iš visiškai spontaniškų pafantazavimų „o jeigu taip…“, gimsta apčiuopiami ir labai gražūs dalykai. Trio kūrybiniame kelyje norime atrasti klausytojams, o ir mums pačioms naujus kūrinius ir tikrai ne kartą esu kalbinusi tiek Zitą Bružaitę, tiek kitus lietuvių kompozitorius kažką parašyti arba pritaikyti mūsų kolektyvui. Ir beveik visi šie pokalbiai realizavosi naujo kūrinio fortepijoniniam trio arba trio ir balsui pavidalais. Tad kai prieš keletą metų netikėtai gavome kvietimą iš Žiežmarių kultūros centro direktorės Irenos Taukinaitienės surengti jų salėje Zitos Bružaitės autorinį vakarą, supratome, kad jos kūrinių savo repertuare turime gal net dviejų dalių koncertui. Ir lygiai taip pat spontaniškai kiek vėliau atliekant šią programą Kaune Zita pasakė: „o jeigu taip… išleisti kompaktinę plokštelę?“. Kūrinius plokštelei parinko Zita, keletą iš jų išmokome specialiai šiam įrašui, bet ir vėl –  aplankė nuostabus atradimo jausmas: čia tarsi mums parašyta! O kalbant apie įrašų procesą, kuris tikriausiai kiekvienam muzikantui kelia mažų mažiausiai lengvus šiurpuliukus vien pagalvojus apie garso operatoriaus komandą „dėmesio! Įrašas sukasi“, pagrindiniu kelrodžiu tapo pačios Zitos nuostata – leistis ten, kur veda širdis. Man atrodo, kad šis „kompasas“, kurį mes šiandieniniame pasaulyje, deja, dažnai pametam, tikrai yra geriausias raktas daugelyje situacijų.

Zita, kodėl kompaktinė plokštelė vadinasi „Miražai“? Kokie šviesos, garsų ar emocijų lūžiai slypi šios plokštelės kūrinių architektūroje?

Atsisveikinimas, išsiskyrimas, tolstantys prisiminimai… Esu sakiusi ir jau spėjusi šiek tiek išgąsdinti, kad ši muzika, kurią išgirsite plokštelėje, puikiausiai tiktų budynėms… (nusišypso). Ne dėl savo dominuojančio lyriškumo, neskubumo, bet daugiau dėl joje esančio gyvenimo, pasakojančio buvusiu laiku šiapus… Net ir instrumentinės kompozicijos „Der Zauberberg“ („Užburtas kalnas“), „BeMoon“ dvelkia praeitimi ir yra lyg nemarumo simboliai – Alpių viršukalnės, į kurias žvelgdamas kūrė Thomas Mannas ar L. Van Beethoveno „Mėnesienos sonata“, kurios arpeggio gali skambėti begaliniame laike… Kompaktinėje plokštelėje yra ir tokio paties pavadinimo kūrinys. Daina „Miražai“ (Vytauto Mačernio ž.), 2021m. buvo sukurta Kauno fortepijoniniam trio ir Giedriui Prunskui. Ir nors dainai atsirasti postūmis buvo poeto V. Mačernio 100-metis, tačiau mano idėjų skrynioje šis tekstas miegojo daugiau kaip dešimtmetį, su asmeniniu pažadu – kada nors jį įgarsinti. Taip ir atsitiko jubiliejiniais metais.

Albume 14 Jūsų kūrinių. Nemaža jų dalis yra ne kartą skambėję Lietuvoje, užsienyje ir klausytojams jau yra žinomi bei atpažįstami, kiekvienas jų turi savo istoriją ir turbūt neatsitilktinai pateko į laimingųjų sąrašą?

Taip didesnę pusę albumo kūrinių galėjote girdėti atliekant kitais instrumentais, jų sukūrimo laikas skirtingas – nuo praeito šimtmečio iki šių dienų. Rinktinėje klausytojai ras prasmingų atsisveikinimų, išgyvenimų, sielos virpesių, kuriuos itin jautriai interpretuoja Kauno fortepijoninis trio bei Giedrius Prunskus. Jie tarsi maudosi ir nardo mano melancholijos miražuose ir suteikia ypatingų jai spalvų bei atspalvių. Tai išties labai organiškai ir savaimingai perskaitytas mano muzikinis tekstas, kuris kuria jaukaus muzikavimo aplinkas ir perteikia jų istorijas. O istorijų būta įvairių ir kiekviena kompozicija turi savąją…  Štai „Hi, Haydn“ premjera įvyko 2004 metų gegužės 1 d.  Eizenštadte (Austrija), kur kadaise vasaras leido ir daugelį metų Esterhazių šeimai tarnavo Franzas Josephas Haydnas. Tuo metu dalyvavau menininkų rezidencijoje Austrijoje, kur buvo pakviesti būsimų ES šalių – kandidačių įvairių sričių kūrėjai, jiems buvo suteikta platforma muzikos kūrinių skambėjimui, šokiui, vizualaus meno eksponavimui. Taigi tokiu būdu čia pasisveikinau su F. J. Haydnu ir dalyvavau istoriškai svarbioje puotoje, po kurios tapome ES nare. Naująjį mano trio atliko jauni studentai iš Vienos (obojus, fagotas), o aš prisijungiau grodama klavesinu.

Visą laiką mane viliojo ir tebevilioja vokalinė muzika – tiek kamerinė, tiek chorinė. Man patinka skaityti ir įsiklausyti į eilėraščio skambesį bei įsivaizduoti kaip prie jo glaudžiasi mano sugalvotos natos, harmonijos, melodijų įlinkiai… 1994 m. baigusi studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje atradau poetą Vytautą Mačernį. Taip gimė „Trioletai“ (Vyt. Mačernio ž.), 1995 (2003). Man patiko „Trioletuose“ užkoduota teatrinė dvasia, o ir pati trioleto struktūra (aštuonios eilutės, kai pirmoji sutampa su ketvirtąja ir septintąja, antroji – su aštuntąja) dar labiau pastūmėjo vokalinio mini ciklo kūrybai. Pamenu, pirmieji jį Kaune atliko Tomas Ladiga (baritonas) ir Aušra Gelusevičienė (fortepijonas), o dabar kūrinys gyvena savo gyvenimą vis naujų dainininkų koncertinėse bei vokalo studijų programose.

Kompopzicijos „Mirusios kopos“ premjera įvyko 2019 metais festivalyje „Iš arti“. Tuokart – kitai sudėčiai. Atliko kamerinio ansamblio „Musica humana“ muzikantai: Robertas Beinaris (obojus), Evaldas Petkus (violončelė), Gediminas Kviklys (klavesinas, vargonai). Šis kūrinys byloja ne tik apie  Pilkąsias kopas, besidriekiančias Naglių gamtos rezervate Kuršių nerijoje, jis kalba apie laiką, kurį užkloja mūsų daiktų, artefaktų, prisiminimų, istorijų sluoksniai. Užkloja taip stipriai, kad lieka tik plataus horizonto banguotas reljefas, kuriame nėra vietos smulkmei, tik –  apmąstymams apie tai, kas laikina ir kas yra amžina…

Daina Algimanto Baltakio žodžiais „Elegija“ (Algimanto Baltakio ž.) taip pat turi savo istoriją. Tikriausiai neapsiriksiu sakydama, kad tai dažniausiai skambantis mano kūrinys. Ji turi daug „gyvenimų“, t. y. versijų – nuo balso ir fortepijono dueto iki pritaikymo orkestrui. Daina gimė gan įdomiomis aplinkybėmis. Sugalvojau surinkti ir išleisti vaikiškų dainelių rinktinę. Pavadinau ją „Dainynas“ (leidėjas Lietuvos muzikų draugija, 1996). Susidėliojo nedidelio formato dešimties dainų knygelė, tačiau paaiškėjo, kad lieka tuščių lapų. Vadinasi reikia dar vienos, nedidelės apimties dainos. Kadangi „po ranka“ visada turiu poezijos knygelių, atsiverčiau pirmąjį pasitaikiusį Algimanto Baltakio eilėraštį, atsisėdau prie instrumento ir jį „išdainavau“. Beliko tik užrašyti ir įdėti į dainyną. Taip ši visai ne vaikiška daina užpildė tuščius leidinuko lapus ir tapo 11-ta – baigiamąja dainų rinkinio daina.

Kompaktinėje plokštelėje yra keturi kūriniai, kurie tiesiogiai susiję su Kauno fortepijoniniu trio. Vienas jų – „Atsisveikinimas“. Atsisveikinimų gyvenime būta daug – kai atsisveikini iki kito karto ar vakaro ir kuomet atsisveikindamas nežinai, kad tai gali būti paskutinis tavo tartas „sudie“. Būtent ši kompozicija ir yra apie tai… apie nežinomybę, kuri tampa aiški tik atsisukus atgal… Kiekvienas kūrinys – tai istorija, prisiminimas ar patyrimas.

Istorija yra ir plokštelės leidyba. Lina, Jūs esate ne tik fortepijoninio trio narė, bet ir leidybinio projekto vykdančioji prodiuserė. Kaip Jums sekėsi įgyvendinti šį projektą, kokie rūpesčiai ir džiaugsmai lankė jo įgyvendinimo metu?

Jau daug metų mano gyvenime kūrybinės ir organizacinės veiklos yra persipynę, tad šis projektas tuo atžvilgiu nebuvo naujiena – esu išmokus gana greitai galvoje „persijungti“ iš vieno į kitą režimą. Kadangi leidybinį projektą vykdėme su puikia komanda, džiaugsmo jis atnešė tikrai daug. Na, o tie iššūkiai, kurie pasitaikė pakeliui – net nevadinčiau jų rūpesčiais, yra tikriausiai kiekvieno projektų organizatoriaus kasdienybė. Kartais galvoju, kad tie organizaciniai rebusai, matyt, padeda smegenims „palaikyti formą“. Žinoma, kaip ir kiekvienam projekte, kuriame tenka dalyvauti, norisi, kad iššūkių būtų saikingai, tik budrumui palaikyti (juokiasi).

Kokia Jūsų nuomone yra kompaktinių plokštelių ateitis ir kokią vietą toje ateityje užims lietuvių autorių kūryba?

Nenorėčiau prognozuoti kompaktinių plokštelių ateities, bet galiu pasidalinti, kad visas būrys muzikos mylėtojų, Zitos Bružaitės gerbėjų ir Kauno fortepijoninio trio bei baritono Giedriaus Prunskaus bičiulių Lietuvoje, o ir kitose pasaulio šalyse, nekantrauja greičiau gauti naująją kompaktinę plokštelę ir pasinerti į „Miražų” pasaulį. Manau, tai rodo, kad šis projektas yra tikrai prasmingas. O lietuvių autorių kūrybos, tiek koncertų salėse, tiek įvairių pavidalų įrašais, vieta muzikos scenoje tiesiogiai priklauso nuo mūsų, atlikėjų. Tai mes turime patys ją atrasti, o tada dalintis šiais atradimais su klausytojais. Ne kartą po koncertų teko išgirsti: net neįsivaizdavome, kad Lietuvoje turime tokios muzikos. Tikrai turime lobius jau dabar, o kiek dar visko nuolat gimsta! Tad Kauno fortepijoninio trio koncertuose lietuvių autorių muzika visada skambės.

***

Ir pabaigai – apie svarbius dalykus, kuriuos reikėtų pasižymėti ir dalyvauti.

Kauno fortepijoninio trio bei Giedriaus Prunskaus kompaktinės plokštelės sutiktuvės ir koncertai Lietuvos miestuose su kompozitore Zita Bružaite vyks gegužės 17 d.  Utenos kraštotyros muziejuje, birželio 14 d. Angelų muziejuje – Sakralinio meno centre, Anykščiuose ir rugsėjo 3 d. Ąžuolyno bibliotekoje, Kaune, kur galėsite gyvai išgirsti kompaktinėje plokštelėje skambančius kūrinius ir jų dar šiame tekste neaprašytas istorijas.

Kompaktinėje plokštelėje Zitos Bružaitės skambančius kūrinius interpretuoja Kauno fortepijoninis trio – Lina Krėpštaitė (fortepijonas), Indrė Andruškevičiūtė (smuikas), Asta Krištaponienė (violončelė) kartu su baritonu Giedriumi Prunskumi. 2011 m. susikūręs Kauno fortepijoninis trio dalyvauja įvairiuose Lietuvos festivaliuose, koncertavo Latvijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Estijoje, Nyderlanduose, grojo su Kauno miesto simfoniniu, VDU kameriniu orkestrais, Kauno valstybiniu choru. 2014 m. Grand Prix II Tarptautiniame muzikos pedagogų konkurse Varšuvoje. Ypatingą reikšmę Kauno fortepijoninis trio skiria koncertams regionuose ir edukaciniams projektams.

Giedrius Prunskus – VDU Muzikos akademijos Dainavimo katedros docentas ir Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, bendradarbiaujantis su daugeliu Lietuvos koncertinių įstaigų bei muzikinių kolektyvų. Jo balsas skambėjo Lietuvos, Italijos, Čekijos, Vokietijos, Lenkijos, Šveicarijos, Norvegijos ir Estijos scenose.

Muzikos albumą išleido VšĮ „Akantas“ (projekto vadovė Lina Krėpštaitė), leidybą  finansavo rėmėjai Lietuvos Kultūros taryba, Asociacija LATGA, partneris – Kauno valstybinė filharmonija. Kompaktinę plokštelę „Miražai“ bus galima įsigyti parašius užklausą jos leidėjui VšĮ „Akantas“ ir jau greitai – elektroninėje parduotuvėje https://bruzaitemusic.com/.

Naujos kompaktinės plokštelės „Miražai“ muzikos autorę Zitą Bružaitę ir Kauno fortepijoninio trio pianistę bei leidinio vykdančiąją vadovę Liną Krėpštaitę kalbino Janina Stankevičienė.

Lietuvos muzikos antena