Justina Paltanavičiūtė. „Tromba nostalgica“: garsinis lietuviškos muzikos trimitui kraštovaizdis

Justina Paltanavičiūtė. „Tromba nostalgica“: garsinis lietuviškos muzikos trimitui kraštovaizdis

Trimitas, turtingos istorijos ir išskirtinio skambesio varinis pučiamasis instrumentas, jau seniai tapo svarbiu džiazo muzikos tradicijos balsu. Tačiau klasikinėje muzikoje jo vaidmuo šiek tiek ribotas – trimitas savo spalva reikšmingai praturtina garsinį simfoninio orkestro paveikslą, o solo juo grojama palyginus retai. Šiuolaikiniai akademinės muzikos kūrėjai vis dažniau atranda unikalias šio instrumento savybes ir savo kompozicijose trimitui suteikia pagrindinę rolę.

Akivaizdus to įrodymas – ką tik pasirodžiusi Lauryno Lapės kompaktinė plokštelė „Tromba nostalgica“, kurią išleido įrašų kompanija „MAMA Studios“. „Tromba nostalgica“ yra pirmasis Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro trimitininko, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docento solinis albumas. Aktyviam, įvairiuose muzikiniuose stiliuose laisvai besijaučiančiam muzikantui, „Tromba nostalgica“ įrašai buvo reikšminga, įdomi, o kartais ir labai netikėta, įvairių atradimų kupina patirtis.

„Lietuviškų kūrinių trimitui nėra daug, tad jų atsirinkimo procesas buvo tiek sudėtingas, tačiau labai įdomus. Norėjosi įvairių formatų, įvairių sudėčių. Susidėliojusi programa atskleidžia ne tik skirtingų kompozitorių stilių, muzikinio mąstymo ypatybes, bet ir skirtingas trimito spalvas bei trimito ir kitų instrumentų kombinacijas. Trimitui solo sukurtas tik Jono Tamulionio „Monologas“, kitose kompozicijose šalia trimito skamba fortepijonas, vargonai, violončelė, vibrafonas ar kamerinis orkestras“, – apie į „Tromba nostalgica“ sugulusių kūrinių atsirinkimo procesą pasakojo L. Lapė.

Šios kompaktinės plokštelės pavadinimas sutampa su vienu iš albumo kūrinių pavadinimu – Mindaugo Urbaičio „Tromba nostalgica“ trimitui ir fortepijonui. Ši, prieš kiek daugiau nei du dešimtmečius gimusi kompozicija, buvo sukurta konkrečiu tikslu ir proga – tai buvo privalomasis kūrinys tarptautiniame trimitininkų konkurse, rengtame legendinio trimitininko Timofejaus Dokšicerio garbei.

Kūrinio autorius M. Urbaitis prasitarė, kad ši kompozicija jam virto savotišku iššūkiu, nes kuriant konkurso aplinkai, privalu į kūrinį sutalpinti ir technines užduotis, ir muzikines idėjas, leidžiančias atlikėjui atsiskleisti kaip menininkui. Pasak L. Lapės, šiuolaikiniai kūriniai dažnai skamba tik tomis progomis, kurioms buvo užsakyti, vėliau, deja, pamirštami, atliekami labai retai. „Norėjau šį kūrinį įamžinti įrašo pavidalu. Man jis labai patiko todėl, kad yra nostalgiškas, melancholiškas, melodingas. Šių bruožų turi ir kitos albumo kompozicijos, tad manau, kad pavadinimą savo kompaktinei plokštelei pasirinkau labai simbolišką, tinkamą“, – sakė trimitininkas.

Kompaktinėje plokštelėje „Tromba nostalcia“ skamba ir naujos, paties L. Lapės inicijuotos kompozicijos, ir senesni lietuvių kompozitorių kūriniai, kuriuos jų autoriai mielai sutiko pritaikyti trimitui. Vienas specialiai šiam albumui sukurtų kūrinių – Jievaro Jasinksio Koncertas trimitui ir orkestrui Nr. 1. „Koncerte groju keturiais skirtingais instrumentais – pirmojoje dalyje C derinimo trimitu, antrojoje fliugelhornu, trečiojoje piccolo trimitu ir pabaigiu Es derinimo trimitu. Atsiskleidžia daug trimito spalvų, be to, šiame kūrinyje man taip pat tenka improvizuoti džiazo nuotaikoje, kas man tokiame, akademiniame kontekste yra neįprasta ir įdomu“, – apie J. Jasinskio Koncertą pasakojo L. Lapė.

Pirmą kartą šioje kompaktinėje plokštelėje skamba ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro fagotininko bei kompozitoriaus Artūro Mikoliūno kūrinys „Lankose gervės“ trimitui ir vargonams. „Norėjau šią kompoziciją pateikti kaip peizažą, į kurį žvarbų rudens vakarą pažvelgus prisimintum, kad vėl ateis pavasaris, ir mano kalvotos lankos vėl pasipuoš sugrįžusių gervių klyksmais ir šokiais“, – taip savo kūrinį pristatė jo autorius.

Visos į kompaktinę plokštelę „Tromba nostalgica“ sugulusios kompozicijos – ypatingos: kiekvieną jų lydi autoriams svarbi asmeninė istorija. Pavyzdžiui, Zita Bružaitė atskleidė savąjį „Solaris poeta“ sukūrusi per vieną dieną, vasario 16-ąją, įkvėpta žinomų Lietuvos menininkų netekčių. „Man regis, tapo tamsiau… tačiau mano muzikoje šviesu, nes ji kyla iš prisiminimų“, – asmeniškomis kūrybos proceso akimirkomis pasidalino autorė. Vaidos Striaupaitės-Beinarienės „Laiško“ inspiracija tapo jos mylimo profesoriaus Juliaus Juzeliūno ranka kompozitorei rašytas laiškas, kurį jį saugo ir brangina kaip svarbų savo mokytojo atminimą. Onutė Narbutaitė savąjį „Interludium“ prilygino savotiškai maldai, J. Jasinskis pasakojo pagrindinį Koncerto harmoninį sąskambį pasiskolinęs iš dukros neteisingai sugroto akordo – jos klaida virto naujo stambios formos kūrinio pagrindu.

„Su dideliu jauduliu laukiau galutinio rezultato. Manau, kad „Tromba nostalgica“ yra ypatingas albumas ne tik todėl, kad man jis pirmasis“, – sakė L. Lapė. Pasak trimitininko, į šį albumą sugulė daug geros lietuvių kompozitorių muzikos, jame atsiskleidžia įdomus skirtingų instrumentų kombinacijų skambesys: visuomet plaukiantis, medituojantis, bet kaskart kitoks. „Prie skirtingų nuotaikų perteikimo prisidėjo ir skirtingos erdvės, kuriose įrašinėjome – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžioji salė, Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžioji salė ir Vilniaus Išganytojo bažnyčia sukuria skirtingas atmosferas. Džiaugiuosi, kad kompozitoriai, būdami labai užimti, man skyrė laiko, kai kurie jų specialiai man sukūrė naujas kompozicijas“.

Prie kompaktinės plokštelės įrašų reikšmingai prisidėjo L. Lapės kolegos – pianistė Milda Umbrusevičiūtė, vargonininkė Jurgita Kazakevičiūtė, violončelininkė Onutė Švabauskaitė, perkusininkas Sigitas Gailius, Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica humana“, diriguojamas jo vadovo Roberto Beinario.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, Sauliaus Karoso paramos ir labdaros fondas.

Lietuvos muzikos antena

Komentarų dar nėra

Post A Comment