Noktiurno aktorei, balsams ir perkusijai „Aušra Foucault šešėlyje“ premjera

06 Lap Noktiurno aktorei, balsams ir perkusijai „Aušra Foucault šešėlyje“ premjera

Lapkričio 14 d. 18:00 val. Šiuolaikinės muzikos festivalyje „IŠ ARTI“ (Kauno valstybinėje filharmonijoje) ir gruodžio 1 d. 18:00 val. Šiuolaikinio meno ir mados festivalyje „VIRUS‘28“ (Šiaulių dailės galerijoje) įvyks muzikinio spektaklio-performanso „Aušra Foucault šešėlyje“ premjera.

Kūrinio kūrybinė komanda: kompozitorius Kristupas Bubnelis, tekstas Aušros Kaziliūnaitės ir Michelo Foucault, režisierius Augustas Gornatkevičius, videomenininkai Ūla Valentaitė ir Karolina Latvytė Bibiano, choreografas Denisas Kolomyckis, scenografijos autoriai Liudvikas Kesminas ir Barbora Matonytė. Atlikėjai: Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, Pavelas Giunteris (perkusija), Guntars Freibergs (perkusija, Latvija), aktorė Ligita Kondrotaitė, dirigentas Linas Balandis.

Vieni talentingiausių jaunųjų šiuolaikinių lietuvių kūrėjų šiam projektui susivienijo tam, kad pasitelkę menines priemones drauge prisiliestų prie M. Foucault atskleistos galios santykių aklavietės, kurioje, regis, nematyti jokios rezistencijos ar alternatyvos galimybės.

Poetė, rašytoja, filosofė ir humanitarinių mokslų daktarė, savo disertaciją Vilniaus universitete apsigynusi iš M. Foucault filosofijos, Aušros Kaziliūnaitė muzikiniam performansui sukurtame tekste paties M. Foucault žodžius derina su poetiniais tekstais. Postmodernios XX a. prancūzų filosofijos ir naujojo romantizmo, savyje talpinančio neatsitiktinę pastangą bet kokia kaina išlikti naiviam, kontrastas leidžia žiūrovui bent akies krašteliu dirstelėti anapus mikro galios tinklų.

Režisierius Augustas Gornatkevičius šiam skirtingų kartų, socialinių statusų, lyčių ir net kalbos stilių pokalbiui įbalsinti pasitelkia debatų formą. Šią muzikinio performanso sceninio pateikimo idėją jis pasiskolina iš tikrų 1971 metais Nyderlanduose, Eindhoveno technologijos universitete, vykusių M. Foucault bei Noamo Chomskio debatų.

Muzikinio performanso metu pasitelkus vaizdo ir garso montažą bei deepfake scenoje pasirodo ir pats M. Foucault, įkūnijamas puikios aktorės Ligitos Kondrotaitės. Ypatingas vaidmuo pasirodyme skiriamas chorui „Polifonija“, įgarsinančiam visuomenės balsą. Kompozitoriaus Kristupo Bubnelio kompoziciją bei Deniso Kolomyckio choreografiją atliekantis choras čia atsiskleis visiškai naujame ir iki šiol dar nematytame formate.

XVIII a. teisės teoretikas, filosofas ir aktyvus reformų iniciatorius Jeremis Benthamas sukūrė idealaus kalėjimo panoptikono modelį. Sumanytojas jį įsivaizdavo kaip žiedinį pastatą, kurio vidinė ir išorinė pusės yra skaidrios ir permatomos, o pats „žiedas“ padalintas neperregimomis pertvaromis į vienutes. Jo viduryje stūkso bokštas, nuo kurio plieskia ryški šviesa. Mechanizmo efektyvumo principas – žvilgsnio asimetrija. Vienutėje esantis kalinys niekada nemato to, kas yra bokšte, bet pats visuomet jaučiasi stebimas. Galiausiai šis žinojimas, kad esi nuolat matomas, individus paverčia paklusnia mase, kurie patys sau tampa ir kaliniais, ir prižiūrėtojais.

J. Benthamo kruopščiai iki smulkiausių detalių aprašyta panoptikono idėja prancūzų mąstytojui M. Foucault pasitarnavo kaip svarbi nuoroda, padėjusi 1975 m. pasirodžiusioje knygoje „Disciplinuoti ir bausti: kalėjimo gimimas“ atskleisti šiuos laikus persmelkusius galios mechanizmus. Apmąstydamas galios klausimą M. Foucault tyrinėja priežiūros ir prisižiūrėjimo mechanizmus. Jam panoptikonas jau nebe pastatas, o visos visuomenės karkasas, kuriame individai kiekvieną akimirką įgyvendina savo pačių pavergimą. J. Benthamo panoptinio kalėjimo sampratą M. Foucault naudoja kaip metaforą, atskleidžiančią galios pasklidimą bei cirkuliaciją visuomenės kūne.

Su šia anonimiška, visur pasklidusia ir performatyvia galia, numatančia ir status quo, ir pasipriešinimą jam, visur dalyvaujančia bei dalyvaujama, sunku susitaikyti ir ją pripažinti. Šita M. Foucault galios samprata tokia totali ir bekompromisė, kad M. Foucault galios etapo darbų kritikai buvo linkę atmesti šiuos tyrimus kaip pernelyg pasiteisinusius ir nepaliekančius už galios ribų besireiškiančios rezistencijos galimybės.

Muzikinio spektaklio-performanso metu scenoje apmąstoma šiuolaikinio individo, tapusio savo paties pavergimo principu, drama. Nuo pašalinio stebėtojo akių pailsėti galima, tačiau kaip išvengti nuolatos disciplinuojančio ir negailestingai kiekvieną neatitikimą sistemai, etalonui, fiksuojančio savo paties žvilgsnio nukreipto tiesiai į save? Noras būti geriausia savo paties versija, siekimas be atvangos nuolat būti produktyviu, nei akimirkai nestabtelėjanti mikro galios tinklų cirkuliacija, perdegimas, neviltis ir daugybė su šiomis temomis susijusių niuansų, tokių pažįstamų šiuolaikiniam žmogui, skirtingomis variacijomis nuskamba šio pasirodymo metu.

Projektą organizuoja: KĮ „Polifonija“, Šiaulių dailės galerija, Kauno valstybinė filharmonija, VšĮ „Iš arti“. Finansuoja: LR Kultūros ministerija, Asociacija LATGA, Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė. Partneriai: Lietuvos kompozitorių sąjunga, Prancūzų institutas Lietuvoje.

Organizatorių inf.