Vytauto V. Jurgučio nano garsų muzikos premjera

Vytautas V. Jurgutis. Tomo Tereko nuotr.

Vytauto V. Jurgučio nano garsų muzikos premjera

Spalio 28 d. Vilniuje koncertuos garsus vokiečių prodiuseris, kompozitorius ir konceptualaus meno kūrėjas Pantha du Prince. Elektroninės muzikos, minimalizmo, „techno“, „house“ sferas jungiantis menininkas surengs savo pasirodymą renginių erdvėje „Kablys+Kultūra“, kuriame pristatys naujausią darbą „Garden Gaia“. Tačiau tai – ne vienintelė Tarptautinio aktualios muzikos festivalio „Gaida“ rengiamo vakaro intriga. Pasirodymą surengs ir lietuviškosios elektroninės muzikos kūrėjas Vytautas V. Jurgutis, kuris atliks savo naujausios kompozicijos „Nanosonix“ pasaulinę premjerą. Autorius savo kompoziciją apibūdina kaip garsinių nano dalelių – ypatingai trumpos trukmės garsų – muziką, kuria pradeda naują garsinę estetiką.

Vytautas V. Jurgutis savo muziką pristato kaip neogardo (kompozitoriaus sugalvotas terminas) lydinį, kuriame be solidžios šiuolaikinės muzikos estetikos nevengiama ir kitokios muzikos elementų, multimedijos priemonių, gilinamasi į eksperimentinę elektroninę muziką, garso programavimą. Jurgutis yra sukūręs rafinuotų elektroninių kompozicijų, tapusių ryškiais dabarties lietuvių elektroninės muzikos pavyzdžiais. Jis yra ir įspūdingų reginių kūrėjas, savo darbus pateikiantis multimedijinėmis formomis, keliamatėmis realaus laiko vaizdo projekcijomis. Tarpdisciplininiame šokio spektaklyje „Time Line“ (2006) jis sukūrė plastinių kūno judesių, kinetinės scenografijos, ultrapreciziškų lazerinių projekcijų ir skaitmeninio vaizdo visumą. Vienas įspūdingiausių pastarųjų metų projektų – kūrinys „Metroscan“, sukurtas su vaizdo menininku Vaclovu Nevčesausku. Jurgutis šį projektą pristatė soliniuose koncertuose Honkonge, Japonijoje, Kinijoje, Indijoje, Taivane ir tapo pirmuoju Lietuvos kompozitoriumi, atlikusiu gyvai lietuvišką elektroninę muziką šiose Azijos šalyse. Beje, šiais metais numatytas „Metroscan“ pasirodymas Seulo festivalyje Pietų Korėjoje. Taip pat „Metroscan“ buvo rodytas „Experimental Intermedia“ festivalyje Niujorke, Madrido pažangiųjų medijų festivalyje „MADATAC“ ir kitose svarbiausiose pasaulio elektroninės muzikos scenose.

Naujausio kūrinio „Nanosonix“ (2023) pagrindas yra nano trukmės garsinės dalelės – ypatingai trumpos trukmės garsai ir jų pasaulis, į kurį kol kas joks kūrėjas nebuvo pažvelgęs taip konceptualiai. Pats ilgiausias garsas čia trunka apie 0.01 sekundės, o visi kiti garsai – dar trumpesni, tačiau visuma sukomponuota į ritmiškai pulsuojančią, nano tikslumu organizuotos ritminės įvairovės tėkmę. Šiuo kūriniu Jurgutis suformuoja ir pradeda tokios muzikos estetiką. Kaip ją įvardinti? Pasak Jurgučio: „Kažkada kai kuriems savo kūriniams įvardinti buvau suformulavęs neogardo terminą, tad šio kūrinio estetiką įvardinčiau jau nanogardu.“

Originaliu mąstymu išsiskiria ir vokiečių elektroninės muzikos bei konceptualaus meno kūrėjas Pantha du Prince (tikras vardas – Hendrik Weber). Pasak „Pitchfork.com“, naujausia jo kūryba žavi eklektiškumu ir eksperimentine dvasia. Panthos du Prince muzikinis stilius, išplėtotas hauso ir „minimal techno“ pagrindu, paties kūrėjo apibūdinamas kaip „sonic house“. Menininkas į savo kūrinius įtraukia akustinės muzikos elementus, elektroniškai pakeistus aplinkos įrašus, mėgsta panaudoti vadinamojo „shoegaze“ (viena iš alternatyvaus roko srovių) elementus. Apskritai Pantha du Prince savo kūryboje vienija skirtingas formas ir stilius – populiariąją muziką, performansą, vizualiuosius menus.

2022 m. menininkas išleido savo naujausią albumą „Garden Gaia“ – audiovizualinę kompoziciją vokaliniam ansambliui ir perkusijai su trijų dimensijų holografija, įkvėptą Bruno Latouro, James’o Lovelocko, Andreaso Weberio ir kitų autorių tekstų. „Garden Gaia“ buvo atliktas „Gewandhausorchester“ salėje Leipcige bei Berlyno „Haus der Kulturen der Welt“ centre pernai lapkritį. Premjeroje greta kitų atlikėjų dalyvavo choras, buvo sukurta speciali scenografija, kostiumai ir vaizdo projekcijos. Albumo pavadinimas susijęs su Žemę įkūnijančia antikine deive Gaja. Įžangoje Pantha du Prince cituoja Mahatmą Gandhi: „Mes tik atspindime pasaulį. Visas tendencijas, esančias išoriniame pasaulyje, galima rasti mūsų kūnuose. Jei mes galėtume pakeisti save, pasaulio tendencijos taip pat pasikeistų. Jei žmogus pakeičia savo prigimtį, tai ir pasaulis keičiasi jo atžvilgiu.“ Kurdamas „Garden Gaia“ garso takelius, Pantha du Prince glaudžiai bendradarbiavo su kitais muzikais, kuriems jis siųsdavo savo sukurtą medžiagą, kad jie savo kūryba galėtų prie jos prisidėti.  

Garsaus vokiečių elektroninės muzikos kūrėjo Pantha du Prince ir lietuvių elektroninės scenos menininko Vytauto V. Jurgučio naujausi darbai ir gyvi pasirodymai – spalio 28 d. renginių erdvėje „Kablys+Kultūra“ Vilniuje. Bilietus platina „Kakava.lt“. Festivalį „Gaida“ remia Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Organizatorių inf.

Komentarų dar nėra

Post A Comment