28 Spa Naujame ansamblio „Lietuva“ performanse – jaunų kūrėjų žvilgsnis į liaudies žanrą
Lapkričio 18 d. 18 val. Vilniuje, Šokio teatre įvyks šokio ir muzikos performanso „Siūbuojanti žemė“ premjera. Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ pakvietė jaunosios kartos kūrėjus savaip pasižiūrėti ir interpretuoti ansamblio repertuarą ir šiuo performansu kvies išgyventi tikrą kūrybinį eksperimentą – muzikinių stilių, skirtingiems laikmečiams būdingų emocinių išgyvenimų, vidinių prieštaravimų sintezę. Pripažinimą pelniusios choreografės Agnija Šeiko ir Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė kartu su jaunaisiais šiuolaikinio šokio ir muzikos kūrėjais atskleis visiškai netikėtą ansamblio „Lietuva“ veidą – naujas žanro galimybes, gimusias kūrybinių dirbtuvių metu.
„Savu laiku lietuvių liaudies sceninis šokis buvo sukurtas tam, kad iš principo atitiktų tuometinius poreikius. Visuomet kėliau klausimą, kaip į liaudies šokį ir apskritai tautinį meną galima pažvelgti naujai. Mūsų tikslas – jį priartini dabartiniam žiūrovui, sudominti šiuolaikinį jaunimą. Kurdami performansą pasižiūrėjome į tai, kas buvo ansamblio repertuare, iš to panaudojome, mūsų nuomone, aktualiausias temas ir idėjas, o vėliau joms suteikėme šiuolaikinę formą. Tokios programos turėtų sudominti žiūrovus ir kartu atjauninti „Lietuvos“ ansamblio auditoriją“, – sako L. Puodžiukaitė-Lanauskienė.
Į jaunųjų menininkų kūrybines dirbtuves, kurių rezultatas – unikalus ansamblio „Lietuva“ performansas, susibūrė jauni bei perspektyvūs kūrėjai: choreografai Sigita Juraškaitė-Baužienė, Raimonda Gudavičiūtė, Niels Claes ir Mantas Černeckas, taip pat kompozitoriai Rytas Svilainis, Kazimieras Krulikovskis, Silvija Miliūnaitė-Bliūdžiuvienė ir Nikita Kiriuchinas.
Pasak ansamblio „Lietuva“ meno vadovo ir performanso muzikinės dalies koordinatoriaus Giedriaus Svilainio, ši programa – visiškai naujas reiškinys ansamblyje. Kurti „Siūbuojančią žemę“ buvo įdomu dėl nuoseklaus kūrybinio proceso ir ypač laukiamo rezultato.
„Viskas prasidėjo nuo idėjos įtraukti kuo daugiau jaunų, talentingų žmonių. Režisierės Lina ir Agnija pradėjo gvildenti šią viziją, ir galiausiai nusprendėme įgyvendinti kūrybines dirbtuves. Pakvietėme po keturis kompozitorius ir choreografus, kurie į šį projektą pasižiūrėjo visai kitu kampu. Pats kūrybinis procesas, tarpusavio bendravimas vyko apie metus. Kadangi buvo karantinas, daugiausiai dirbome nuotoliniais skambučiais ir konsultacijomis. Jaunieji kūrėjai pasiskirstė duetais, kartu brandino idėjas, jas pateikė mums, ir po bendrų diskusijų gimė štai toks kūrybinis rezultatas. Organizavome liaudies šokio seminarą, kurį vedė prof. Laimutė Kisielienė – visus supažindinom su liaudies žanru.“
Performansas sujungs du skirtingus, sugyvenimo ieškančius pasaulius – šiuolaikinį ir sceninį lietuvių liaudies meną. Jaunieji choreografai ir kompozitoriai, dirbantys akademinės, elektroninės ir eksperimentinės muzikos srityse, pasitelkė naujas menines formas ir interpretacijas, panaudodami ansamblio „Lietuva“ unikalumą, repertuaro motyvus ir savo kūrybinę patirtį.
„Kai pasiūlėm jauniesiems kūrėjams interpretuoti „Lietuvos“ tautinį repertuarą, jiems buvo neįprasta, bet ir smalsu. Susipažinę su kūriniais, jie patys atsirinko sau artimas temas ir liaudies motyvus. Vėliau jau vyko ieškojimai. Kompozitoriai pažindinosi su mūsų orkestro instrumentais ir gyvu jų skambesiu. Kūrybinės dirbtuvės dėl to ir įdomios, nes pradedama ne nuo griežto scenarijaus parašymo, o atvirkščiai. Tokiu būdu mes ugdom jaunąją kartą, kad ateity ji būtų lanksti dirbdama su režisieriais ir scenaristais“, – teigia G. Svilainis.
Muzikinių permainų fone performansas kvies pokalbiui su liaudies sceninį meną kūrusiais žmonėmis. Tai kartu retrospektyvinis žvilgsnis į ansamblio ilgametę kūrybą, kurią modernia forma atliks ansamblio „Lietuva“ choras, orkestras ir šokėjai.
„Prie ansamblio praeities ir viso kūrybinio palikimo siekiame prieiti individualiai – per „Lietuvos“ atlikėjus ir ten kūrusius žmones. Ansamblis visą laiką buvo pristatomas kaip grupė, tačiau mažai kalbama apie pačius žmones. Ne veltui šiame projekte turėsime daug skirtingų solistų, besikeičiančias sudėtis. Čia svarbūs kiekvieno išgyvenimai, asmeninis santykis su liaudies ir šiuolaikiniu šokiu, muzika, tradicijomis ar pačiu ansambliu. To ieškojome kūrybinių dirbtuvių metu. Performanse susitinka istorija ir dabartis, todėl reikalingas kiekvieno asmeninis indėlis“, – pasakoja A. Šeiko.
Kūrybinis performansas, tarsi kasa, „supintas“ iš istorijų bei lietuvių liaudies sceninės kūrybos šiuolaikinių interpretacijų. Čia atsiskleis ir aktualios visuomenei temos – meilė, intymumas, darbas, moters padėtis visuomenėje ir besiformuojančioje valstybėje. Šias temas atspindės ir ansamblio „Lietuva“ vadovų dienoraščių ištraukos, bylojančios to meto asmenines patirtis.
Performanso „Siūbuojanti žemė“ scenarijaus autorė Sondra Simana, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė, vaizdo projekcijų kūrėjas Saulius Paliukas, šviesų dailininkas Povilas Laurinaitis.
Po šiemet vienintelio programos „Siūbuojanti žemė“ pristatymo Vilniuje, 2022 metais performansas bus rodomas kituose Lietuvos miestuose.
Pagal „Lietuva“ inf.
Komentarų dar nėra