Kotryna Lukšytė. Festivalį apibendrinantis simfoninis „Gaidos“ finalas

K. Variakojis ir Ž. Martinaitytė. Vytauto Abramausko nuotr.

Kotryna Lukšytė. Festivalį apibendrinantis simfoninis „Gaidos“ finalas

Dvi savaites trukęs aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“ maratonas pasiekė finišo tiesiąją spalio 19 d. Per visą šį laiką Nacionalinėje dailės galerijoje nuskambėjo 14 koncertų, kuriuose pasirodė daugybė kviestinių svečių iš viso pasaulio, grojo geriausi lietuvių kolektyvai, skambėjo tiek lietuvių, tiek užsienio kompozitorių kūrinių premjeros. Visa tai buvo galima išgirsti ir uždarymo koncerte Vilniaus kongresų rūmuose. Scenoje pasirodė vienas ryškiausių Lietuvos ansamblių – Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, festivalio svečiai – pianistas iš JAV Kirillas Gersteinas, kompozitorius Thomas Adès, jaunasis lietuvių dirigentas Karolis Variakojis. Kalbant apie premjeras, jų šįvakar nuskambėjo net dvi – Steve’o Reicho „Muzikos ansambliui ir orkestrui“ premjera Lietuvoje bei Žibuoklės Martinaitytės „Saudade“ pasaulinė premjera. Be to, tai vienintelis koncertas, vykęs ne NDG didžiojoje salėje. Tad toks, galima sakyti, koncentruotas ryškiausių festivalio „perliukų“ rinkinys susilaukė daug dėmesio ir pritraukė nemažai publikos.

Pirmoji koncerto dalis buvo skirta festivalio svečio T. Adès simfoninei kūrybai. Šis britų kompozitorius, pianistas ir dirigentas meistrystę šiose srityse įgijo studijuodamas Londone, Vengrijoje, Kembridže, koncertuodamas ir aktyviai kurdamas garsiausiems pasaulio klasikinės muzikos atlikėjams. Pirmojoje dalyje nuskambėjo dviejų jo kūrinių orkestrui lietuviškos premjeros. Žodis „premjera“ skamba labai įspūdingai, tačiau kūriniai sukurti jau gana seniai: „Polaris: Voyage for Orchestra“ sukurtas prieš devynerius, o koncertas fortepijonui „In Seven Days“ – prieš vienuoliką metų. Kaip bebūtų, kūriniai Lietuvos scenoje pirmą kartą suskambo festivalio „Gaida“ uždarymo koncerte, diriguojami paties kompozitoriaus. „Polaris: Voyage for Orchestra“ sietina su Šiaurine žvaigžde – visą laiką toje pačioje dangaus skliauto vietoje liekančiu dangaus kūnu, nuo seniausiųjų laikų buvusiu orientaciniu ženklu keliautojams. Kūrinys sukurtas Naujojo Pasaulio Centro (New World Centre) Majamyje atidarymo proga. Kompozitorius šioje muzikinėje kelionėje kolektyvą paskirsto netradiciniu būdu – jis išskiria varinių pučiamųjų grupę ir ją išdėsto balkone. Nedidelės apimties neskubi melodinė tema nuolatos „sukasi“ viso kūrinio metu, tarsi aliuzija į stabilią, nekintančią Šiaurinę žvaigždę. Tačiau orkestro muzikinė kelionė nėra tokia pastovi: tema keliauja per įvairius tembrus, atliekama palaipsniui žemėjančių instrumentų. Aktyvų dramaturginį judėjimą lemia ir įvairių tembrų melodinių linijų bei poliritmijos kuriama turtinga faktūra.

Koncerto fortepijonui „In Seven Days“ solistas – ilgametis kūrybinis T. Adès bičiulis K. Gersteinas, Rusijoje gimęs JAV pianistas, šį koncertą atliekantis jau daugelį metų. Kūrinį sudarančios dalys skirtos kiekvienai Pradžios knygoje aprašomo pasaulio sutvėrimo dienai. Dalys – tarsi savotiškos variacijos, kuriose tema paprasčiausiu savo pavidalu pasirodo finale. Nors kūrinio dalumas gali būti traktuojamas keleriopai (kiekviena iš dalių turi vidinę struktūrą, o visą kūrinį galima suskirstyti į tris didesnes padalas), tačiau visi epizodai persipina, išplaukia vienas iš kito, taip kurdami vientisą kūrinio plėtotę. Energijos suteikia ir šiuolaikiškai interpretuojama polifonija.

Antrojoje koncerto dalyje suskambo laukiamiausias vakaro įvykis – tai JAV gyvenančios ir kuriančios lietuvių kompozitorės Ž. Martinaitytės kūrinio „Saudade“ premjera. Pagrindinis kūrinio variklis – portugalų kalbos žodis „saudade“, pasak autorės, reiškiantis reiškia gilią emocinės nostalgijos arba melancholiško ilgesio nesančiam būseną, ilgesį ilgesiui. Šis žodis ir jausmas, emocinė būsena muzikoje naudojamas gana plačiai, ypač ispanų liaudies, pop, roko džiazo dainose. Jeigu pažvelgsime į lietuvių meno istoriją (ypač literatūrą), pastebėsime kad ši emocinė būsena ypač būdinga mūsų tautiniam mentalitetui. Gana tradicinės muzikos plėtotės kūrinys leido klausytojams nusikelti į neapibrėžtą, melancholišką, tačiau, kartu, šviesią ir perregimą būseną.

Finalu, karūnavusiu visą festivalį, tapo Steve’o Reicho „Music for Ensemble and Orchestra“. Šis kompozitorius po 30 metų pertraukos nusprendė grįžti prie orkestrinės kūrybos. Opusas remiasi concerto grosso struktūra ir Johanno Sebastiano Bacho „Brandenburgo koncertu“. Čia tarpusavyje „varžosi“ (ne barokine, o minimalistine prasme) instrumentų grupė (sudaryta iš styginių, pučiamųjų, dviejų vibrafonų ir fortepijono) ir orkestras. Tačiau tradicinės kūrinio struktūros pasirinkimas nėra vienintelis žvilgsnis į praeitį. Penkių dalių arkinei formai kompozitorius įkvėpimo semiasi iš savo studijų laikais pamėgtų B. Bartoko kvartetų, o muzikinė kalba labai reichiška, tarsi duoklė visai jo paties kūrybai. Barokinis concerto grosso kontrapunktas remiasi ritminiais dariniais bei tembrų gretinimu. Nors tempas pastovus, kūrinio dinamiškumą skatina ritminių verčių kaitaliojimas. Kūrinyje vyksta aktyvus dramaturginis vystymas, tačiau visą laiką išlieka stabilumo pojūtis, nulemtas pastovaus tempo, paprastos metrinės sistemos bei aiškios minimalistinės kalbos.

Taigi, finaliniame koncerte išgirdome tris skirtingus požiūrius į šiuolaikinę orkestrinę muziką. Pradėję nuo „sunkiosios artilerijos“ ir sudėtingų Adès kompozicijų, pamažu keliavome per neapibrėžtą ilgesio būseną iki skaidraus minimalizmo. Tačiau orkestras tik vienas ir jam teko nemenka užduotis įkūnyti šiuos skirtingus požiūrius.

Festivalyje „Gaida“ šiais metais pasirodė nemažai svečių, susilaukusių daug ovacijų ir tikrai įspūdingai pasirodžiusių NDG scenoje. Tačiau lietuviškiems akademinės muzikos kolektyvams šiame festivalyje atlikti šiuolaikinių autorių kūrybą sekėsi ne taip gerai. Todėl buvo įdomu, kaip LVSO susitvarkys su jiems iškelta užduotimi sėkmingai užbaigti Europos festivalių asociacijos (EFA) vienu geriausių kultūros ir meno festivalių Europoje įvertintą renginį.

Šio koncerto metu prie dirigento pulto stojo du muzikai. T. Adès, ne tik pripažintas kompozitorius, bet ir puikus dirigentas, vadovavo pirmoje dalyje skambėjusių jo kūrinių atlikimui. Ž. Martinaitytės ir S. Reicho kūrinių premjeras dirigavo vieno ryškiausių šiuolaikinės muzikos ansamblių Lietuvoje „Synaesthesis“ dirigentas ir vienas iš įkūrėjų K. Variakojis. Ir šių skirtingų kūrinių realizacijos paliko dvejopus įspūdžius. T. Adès kompozicijose esančios idėjos ne iki galo buvo įgyvendintos ant scenos. Reikia pagirti solistus – varinių pučiamųjų grupę bei K. Gersteiną. Tačiau, nors ir orkestras kūrinius atliko išties profesionaliai ir pakankamai išraiškingai, klausymosi patirtis prilygo žiūrėjimui per aprasojusį stiklą, tarsi ši muzika būtų svetimkūnis tokioje aplinkoje. Kita vertus, Ž. Martinaitytės premjera, kurios muzikos kalba ir kompozicinės idėjos kur kas abstraktesnės, šio vakaro koncerte suskambo labai organiškai. Išraiškingai skambėjo ir S. Reicho muzika. Taigi, nors koncertas viso festivalio kontekste užima solidžią vietą, tačiau atsirado skirtumas tarp pirmosios ir antrosios koncerto dalių. Kodėl taip nutiko? Visų pirma, scenoje pasirodė du skirtingi dirigentai. Nors T. Adès patirtis kur kas didesnė, tačiau LVSO kaip kolektyvas K. Variakojui buvo daug geriau pažįstamas (praėjusiais metais jis taip pat dirigavo festivalio uždarymo koncerte). Antra, orkestras savo „kasdieniame“ repertuare daugiausia koncentruojasi į klasikinę muziką. Dėl to atlikimui įtakos turėjo ir kūrinių pasirinkimas. Ž. Martinaitytė kurdama, galbūt, tikslingai atsižvelgė į tai, kur ir kas šį kūrinį atliks.

Šiais metais festivalyje „Gaida“ skambėję koncertai buvo išties įspūdingi. Kiekvienas klausytojas, net ir labai konservatyvus, galėjo rasti bent vieną sau įdomų koncertą. Finalinis koncertas tapo vyšnia ant torto, puikiai apibendrinusia festivalį vienijančias idėjas. Viso festivalio metu nuskambėjo daug premjerų, keletas debiutų, pasirodė daug skirtingų atlikėjų, sulaukta daug skirtingų reakcijų. Tačiau paskutinis koncertas padėjo tvirtą tašką, įrodydamas, kad „Gaida“ iš tikrųjų yra vienas geriausių Europos festivalių.

Lietuvos muzikos antena

Komentarų dar nėra

Post A Comment