
11 Bir Karolina Rimskytė. „Vox juventutis“ – šviesi Lietuvos chorinės muzikos ateitis
Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia birželio 6-ąją dieną glaudė gausiai susirinkusią publiką, kuri atvyko pasiklausyti XII tarptautinio jaunųjų kompozitorių kūrinių chorui konkurso baigiamojo akordo „Vox Juventutis‘18“. Koncerto pradžioje svečius pakiliai nuteikė konkurso himnas, kuris be kita ko leido pasigrožėti ne tik darniai ir sodriai skambančiu choru „Jauna muzika“ (vyr. dirigentas Vaclovas Augustinas) bet ir pasimėgauti puikia bažnyčios akustika.
Šiais metais konkurse buvo galima išgirsti ir išvysti ne vieną įdomų kompozitorių sprendimą. Pilnai išnaudoti akustines patalpos galimybes nusprendė kompozitorė Agnė Mažulienė, išrikiuodama visą chorą aplink klausytojus. Kompozicijoje „O luce eterna“, pasakojančioje apie Amžinąją šviesą, autorė naudojo kanoną: choro artistų rankos judesiai ne tik padėjo susigaudyti, kuriame balse prasideda tema, bet ir atrodė labai estetiškai – rankos nepaliaujamai kilo ir leidosi, sudarydamos nuolatinę ramybės kupiną bangą. Klausant Vyginto Kisevičiaus „Gyvybės ilgesio“ nejučia į galvą atėjo mintis, kad klausausi lietuviškojo Hanso Zimmerio: širdį virpinančios harmoninės slinktys ilgesiu pripildė visą bažnyčią, neabejoju, jog puikiai pripildytų juo ir dramatišką filmo sceną. Mantas Šablauskis kūrinyje „V.Y.D.Ū.N.A.S“ (Vidurnaktį Ypatingo Dangaus Ūke Nendrei Atsiveria Siela) girdėjome instrumentų įvairovę: mistikos šiai kompozicijai suteikė gramofono plokštelės traškesys bei choristų pučiami nendriniai žiogeliai. Taipogi džiugino pirmakursio Danieliaus Tuitos kompozicijoje „Sparneliais skrisčiau Lietuvon“ pasirinkta patriotiškumo tema, kurioje girdėjome sutartinių apraiškas, o panaudotas didysis būgnas suteikė rituališkumo įspūdį. Tėvynės tema rėmėsi ir Ieva Parnarauskaitė kūrinyje „Ateiki“. Nevengta melancholiškų temų, susijusių su savęs paieškomis: choristai Jurgio Kubiliaus kompozicijoje „Sofijos sapnas“ šnabždėjo „kas tu?“, o Beata Juknevič kūrinyje „Miegančiojo alsavimas“ ypatingai žavėjo garso išgavimo būdų panaudojimu – mormorando, šnabždesiai ir niūri harmonija piešė neramios jūros vaizdą. Savitai liturginę muziką siekė pateikti Mykolas Treščenkinas kūrinyje „Pater noster“: kompozitoriaus gausiai naudota įvairi dinamika ir agogika suteikė itin jausmingą, tačiau išlaikantį didybę, skambesį.
Konkurse iš viso dalyvavo dvylika kompozitorių, tad girdėjome dvylika skirtingų kompozicijų. Komisijos nariams (Linai Navickitei-Martinelli, Vaidai Beinarienei, Jurgitai Mieželytei, Egidijui Kaveckui, Gediminui Gelgotui) buvo sunku išrinkti nugalėtojus. Visi, pasak pirmininkės L. Navickaitės-Martinelli, buvo stiprūs ir išskirti labai gerą ar prastą kūrinį nepavyko, todėl, žiuri sprendimu, buvo nuspręsta neskirti pirmosios vietos. Vietoje to, buvo paskelbti du antrosios ir trys trečiosios vietos nugalėtojai. Antrąją vietą laimėjo Beatos Juchnevič kompozicija „Miegančiojo alsavimas“ ir Blake Wilson „Recordare, Virgo Mater Dei“. Trečiąją vietą dalinosi Danieliaus Tuitos kūrinys „Sparneliais skrisčiau Lietuvon“, Ievos Parnarauskaitės „Ateiki“ ir Jolantos Grinevič „Lauda anima“. Publikai buvo suteikta teisė išsirinkti favoritą. Juo tapo Patriko Balsio „In Paradisum“. Vaclovas Augustinas, choro Jauna muzika vardu, prizą atsiimti kvietė Ievą Parnarauskaitę.
Renginį V. Augustinas užbaigė padėka visiems prisidėjusiems prie renginio įgyvendinimo ir paskatinimu kompozitoriams. Dirigentas kvietė dalyvauti šiame konkurse, kol tik yra galimybė ir taip prisidėti prie chorinės muzikos Lietuvoje pažangos, nes jau dabar tai, pasak jo, buvo „kone geriausias konkurso baigiamasis koncertas per visus dvylika jo gyvavimo metų“.
Komentarų dar nėra