Čiurlionio namai pristato du išskirtinius „Kultūros nakties“ renginius

05 Bir Čiurlionio namai pristato du išskirtinius „Kultūros nakties“ renginius

Šių metų „Kultūros naktį“, birželio 12 dieną, Čiurlionio namai Vilniuje kviečia vilniečius nepraleisti dviejų išskirtinių kultūros įvykių.

Vakarą 18 valandą pradės parodos „Muzikos aura Shmuelio Tatzo kolekcijoje“ atidarymo renginys, kuriame dalyvaus parodos kuratorės, menotyrininkės Inga ir Alma Laužonytės bei specialiai iš Niujorko atvykstantis vienos svarbiausių pasaulyje litvakų meno kolekcijos savininkas, Shmuelis Tatzas. Parodoje eksponuojami pasaulinio garso XX a. modernizmo kūrėjų darbai – Pablo Picasso, Marc Chagall, Theo Tobiasse, Ben Shahn, Samuel Rozin, Arbit Blatas, Issai Kulvianski ir kitų menininkų kūriniai. „Parodos ašimi tampa muzikos idėja – kaip vidinio klausymosi, emocinės vibracijos ir kultūrinės atminties forma. Muzika čia suvokiama ne tik kaip garsas, bet ir kaip spalvos tonacija, ritmas, tylos ir istorijos skambesys“, – sako I. Laužonytė.

Vėliau, 20 valandą, visų lauksime pagrindiniame vakaro renginyje, poetiniuose skaitymuose  „Sofijos dedikacija Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui „Giria žalioji“. Ankstyvą 1908 metų pavasarį Konstantinas pasikvietė Sofiją į svečius į savo kambarėlį Savičiaus gatvėje. Čia, Sofijai sėdint ant kanapos po langu, Konstantinas improvizavo, jai dedikuodamas savo muzikos pasaulį. Šiame kambaryje, kaip aprašė savo atsiminimuose Sofija, pirmą kartą abu buvo taip intensyviai nutvieksti meilės šviesos: „Atsikėliau – neišpasakyta laimė ir begalinis liūdesys užėmė man tiesiog kvapą. Atsikėliau iš vietos ir, stovėdama už jo nugaros, ėmiau glostyti atloštą galvą, ir užsilenkus pabučiavau lengvai išdidžią kaktą. Jis prispaudė mano rankas prie lūpų – jokių žodžių. Riba – kurios nei vienas, nei kitas iš mūsų peržengti negeidė.“

Iš to „dvasinio-kūrybinio artumo, išsaugoto visą likusį gyvenimą“, iš „skriaudų ir visuomeninio darbo“, praėjus beveik pusei amžiaus po laimės mėnesių pergyventų drauge, kilo tautosakinė poema „Giria Žalioji“, dedikuota Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Sofija rašė, kad penkias poemos giesmes sukūrė „žaibo greitumu, kone per šešias savaites, imdama lyg iš kažkokių sieloje atkastų klodų ir visą laiką vaizduotėje turėdama gyvų gyviausią, ryškių ryškiausią aną vasarą. Lyg jis, Konstantinas, būtų mane už rankos vedęs, su manimi kūręs. Atrodė, kartais girdžiu balsą: „Gerai… gerai… gerai…“ Rašiau ir girdėjau muziką.“

Minint 140-ąsiais Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės gimimo metines, „Kultūros naktį“, birželio 12 dieną, 20 valandą Čiurlionio kambaryje Savičiaus gatvėje suskambės visa „Giria Žalioji“, tarsi po šimto dvidešimt metų nuo jų pirmojo susitikimo tame kambaryje galinga banga išsiliejanti Sofijos dedikacija Konstantinui, tarsi jos širdyje daugiau kaip pusę amžiaus branginto ir brandinto jų abiejų dvasinio-kūrybinio artumo vaisius. „Kiek žinau, „Giria žalioji”, gal pats brandžiausių Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės kūrinių, iki šiol buvo vos vieną kartą atvertas scenai – 1986 metais inscenizaciją pastatė Kauno lėlių teatras. Pati Sofija, jausdama, kad tai gali tapti sceniniu muzikiniu kūriniu, aptarinėjo su kompozitoriumi Stasiu Vainiūnu galimos operos libretą. Nepriklausomoje Lietuvoje, kurią su tokia galia ir įsitikinimu poemoje nujaučia rašytoja, pabaigoje teigdama – „Laisvė kelsis! Jeigu netiki – pražūsi!“, viešais skambės pirmą kartą”–, pasakoja renginio sumanytojas, Čiurlionio namų vadovas, pianistas Rokas Zubovas.

Šį Skaitymą-procesiją pradės istorinis Sofijos balso įrašas – dedikacija Čiurlioniui, o visas penkias poemos giesmes ir „slaptąją“, tik nepriklausomybės metais atrastą stalinizmo siautėjimo laikais sukurtą poemos dalį, skaitys šiandieniniai Sofijos ir Konstantino kūrybos ir asmenybių gerbėjai ir puoselėtojai, toliau nešantys jų dvasių šviesą. Skaitymus papildys Čiurlionio muzikos intarpai, atliekami pianisto Roko Zubovo.

M. K. Čiurlionio namų inf.