Kompozitoriaus Fausto Latėno jubiliejui – jo mėgtų kūrinių puokštė

28 Bal Kompozitoriaus Fausto Latėno jubiliejui – jo mėgtų kūrinių puokštė

Kompozitoriui Faustui Latėnui šią gegužę būtų sukakę 70 metų. Šis šviesaus atminimo muziko jubiliejus Nacionalinėje filharmonijoje bus paminėtas ypatingu koncertu gegužės 6-ąją, scena dalinsis ryškiausi solistai ir Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas Roberto Šerveniko. „Skambės kūriniai, kuriuos pats Faustas norėdavo girdėti savo autoriniuose koncertuose“, – sako viena vakaro iniciatorių, pianistė, tarptautinių konkursų laureatė, menų daktarė, pedagogė Indrė Baikštytė. Ji ir pati šiame koncerte sės prie fortepijono. Pianistę kalbina Dalia Musteikytė.

Indre, šio koncerto idėja ir inciatyva – jūsų?

Fausto Latėno kūrybą visą gyvenimą puoselėjo mano mama, pianistė profesorė Dalia Balsytė. Ji yra grojusi jo muziką visoje Lietuvoje nuo didmiesčių iki mažų miestelių, vyko į gastroles užsienyje. Anksčiau šių programų sudarytoja buvo ji. Natūraliai išėjo, kad šįmet tai į savo rankas perėmiau aš. Šiuokart negaliu sakyti, kad koncertą sumaniau tik aš. Kartą susitikusios su Nacionalinės filharmonijos generaline direktore Rūta Prusevičiene pasikalbėjome apie tai, kad artėja jubiliejinė Fausto Latėno sukaktis, kurią reikėtų paminėti koncertu. Taigi iniciatyva priklauso mums abiem. Direktorė kreipėsi į mane, kviesdama sudaryti programą, surinkti atlikėjus, kurie grotų pirmojoje, kamerinėje, koncerto dalyje, suderinti, kokius kūrinius jie galėtų atlikti, pagalvoti, kas skambės antroje dalyje. Galima sakyti, esu muzikinės programos kuratorė.

Šis kompozitorius paliko didžiulį muzikos lobyną. Kaip atrinkote kūrinius koncertui?

Taip, jo įvairių žanrų kūrinių palikimas didžiulis. Jame – ir teatro, ir kino, orkestrinė muzika. Nors kamerinių kūrinių skrynelė nėra tokia jau gausi, mes visus juos labai labai vertiname ir dažnai grojame. Visi redagavom natas, jas išleidome. Į koncertų programas stengiamės įtraukti Fausto kamerinę muziką – ir su styginiais, ir su pučiamaisiais, fortepijonu, siekiame, kad skambėtų jo kvartetai. Renkamės laiko patikrintus ir pačiam Faustui labiausiai patikusius kūrinius – pavyzdžiui, jo labai mylėtą Sonatą smuikui ir fortepijonui. Ją visąlaik grieždavo žinoma smuikininkė Rūta Lipinaitytė. Bet gyvenimas yra gyvenimas, nutiko taip, kad dalyvauti šiame koncerte ji negalės. Atsisakyti kompozitoriaus taip vertinto kūrinio nenorėjome, todėl pakvietėme jį atlikti jaunosios kartos smuikininkę Pauliną Jankovskytę. Galima sakyti, šią programą sudarinėjau prisimindama ir gerbdama Faustą, kai su juo drauge važinėdavome į koncertus. Tad Filharmonijoje skambės tie kūriniai, į kuriuos jis pats labiausiai atkreipdavo dėmesį.

Kuo Latėno muzika ypatinga?

Manyčiau, kad toje muzikoje tiesiog užkoduotas vaizdingumas, teatrališkumas, emocingumas. Jo kūryba pasakoja istorijas, kurias galima labai lengvai išgirsti, pajusti ir perteikti klausytojui, o jis, tą muziką girdėdamas, pats galėtų susikurti savo gyvenimo spektaklį.

Kokios asmeninės sąsajos siejo judu su kompozitoriumi?

Kadangi mano mama Dalia Balsytė buvo pirmoji jo fortepijoninių ir kamerinių kūrinių atlikėja ir puoselėtoja, nejučia ir aš įsiliejau į bendravimą su Faustu pradėjusi studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, daugiau koncertuoti. Tas bendravimas man buvo didelė šventė ir džiaugsmas. Visada jutau ypatingą polinkį ir meilę šitai muzikai. Atrodo, kad visiems, kurie jį pažinojo, Faustas pasėjo kažkokią mažą sėklą, kuri vis auga. Net nėra minčių, kad galėtume nebegroti jo kompozicijų. Priešingai – norisi jas atlikti dar dažniau, kuo labiau kūrybą pristatyti, kad ji gyvuotų. Nes yra to verta.

Parengtus kūrinius visuomet pirmiausia pagrodavom Faustui. Jis keliaudavo su mumis į gastroles po Lietuvą ar užsienį. Dalyvaudavo repeticijose ir po koncertų tikrai daug bendraudavom. Ryšys su juo buvo ypatingas. Žinoma, kas pažinojo Faustą, prisimena, koks jis mažakalbis. Bet mes, atlikėjai, kažkaip labai jį jausdavome, tad ir iš nedaug žodžių būdavo aišku, ką nori pasakyti. O ypatingas humoro jausmas bendravimą nuspalvindavo tam tikra latėniška spalva. Bendražmogiškas ryšys dar labiau sustiprino supratimą, ką Faustas savo muzikoje norėjo užkoduoti. Dėl to ją atliekant lengviau viską perteikti klausytojui. Manau, panašiai yra su visais kompozitoriais – jei atlikėjai daugiau su jais bendrauja, daug lengviau perpranta kūrinius ir visus juose sudėtus kodus.

Kaip atsirinkote tą nemažą būrį atlikėjų, kurie pasirodys koncerte?

Labai daug metų su ta pačia komanda ir Faustu atliekame jo autorinius koncertus. Visi, kuriems paskambinau ir pasakiau apie šį įvykį, sutiko groti net nesusimąstę.

***

Koncertas „Fausto Latėno 70-mečiui paminėti. LKO, Robertas Šervenikas ir solistai“ vyks gegužės 6 d., trečiadienį, 19 val. Daugiau informacijos galima rasti ČIA.

Organizatorių inf.