Justina Paltanavičiūtė. Karolinos Juodelytės kompaktinėje plokštelėje Čiurlionis prabyla vargonų garsais

18 Gru Justina Paltanavičiūtė. Karolinos Juodelytės kompaktinėje plokštelėje Čiurlionis prabyla vargonų garsais

Švęsdami 150-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines, tam tikra prasme atradome šį kompozitorių iš naujo – nuskambėjo rekonstruotos kai kurių jo kūrinių versijos ir netikėtos mums jau pažįstamų jo muzikinių opusų interpretacijos, būta net ir originalių jo kūrybos permąstymo pavyzdžių. Visa šių metų čiurlioniška patirtis atvėrė itin daug M. K. Čiurlionio spalvų ir atspalvių bei parodė, kad vis dar atrandame šio kūrėjo daugiabriauniškumą ir universalumą.

Vienas iš šių metų M. K. Čiurlionio kūrybinio palikimo įprasminimo pavyzdžių – vargonininkės Karolinos Juodelytės kompaktinė plokštelė „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Transcriptions for Organ. Early Works“, kurią išleido įrašų studija „MAMA Studios“, finansavo Lietuvos kultūros taryba. Į ją sugulė ankstyvieji M. K. Čiurlionio kūriniai – simfoninių ir fortepijoninių kūrinių transkripcijos vargonams, kurias atliko pati K. Juodelytė.

Vien jau iš kompaktinės plokštelės apimties ir gana išsamių joje skambančių kūrinių aprašų matyti, kad darbas atliktas tikrai nemažas, ir čia reikėtų įvertinti, visų pirma, vargonininkės ryžtą imtis gana sudėtingų užduočių – simfoninių M. K. Čiurlionio opusų (uvertiūros „Kęstutis“ ir simfoninės poemos „Miške“) pritaikymo vargonams.

Pirmiausiai kompaktinėje plokštelėje skamba uvertiūra „Kęstutis“ – kūrinys, apie kurį žinių išliko nedaug. Jį iš klavyro atkūrė šių dienų kompozitorius Jurgis Juozapaitis. Taigi, taip ir nežinome, kaip iš tiesų turėtų skambėti M. K. Čiurlionio „Kęstutis“, tad džiugu, kad šiandien, šalia J. Juozapaičio versijos simfoniniam orkestrui, turime ir versiją vargonams, kurios autorė – K. Juodelytė.

Kompaktinės plokštelės pabaigoje skamba vieno didingiausių ir žymiausių M. K. Čiurlionio kūrinių simfoniniam orkestrui transkripcija vargonams (taip pat atlikta K. Juodelytės) – simfoninė poema „Miške“. Džiugina K. Juodelytės gebėjimas visus M. K. Čiurlionio užmanytus miško potėpius perteikti vien tik vargonais, o taip pat kūrinį atlikimo prasme interpretuoti itin solidžiai: taupant dinamikos resursus išvengti patetikos, tačiau išnaudojant kitus muzikinius resursus, sukurti įtaigų, gana impresionistišką muzikinį miško paveikslą.

Kompaktinės plokštelės vidurį (tarp „Kęstučio“ ir „Miške“) užpildo preliudai, fugos ir noktiurnai, originaliai sukomponuoti vargonams arba fortepijonui. Pats M. K. Čiurlionis vargonams parašė nedaug: keliolika mažų preliudų ir Fugą cis-moll (VL 86, ji skamba šioje kompaktinėje plokštelėje), skirtą tėvui, kuris buvo parapijos vargonininkas. Vis tik teigiama, kad „vargoniškas“ mąstymas pačiam M. K. Čiurlioniui nebuvo svetimas. Svarbu šiame kontekste dar ir tai, kad penkios M. K. Čiurlionio fugos, kurias vargonams aranžavo prof. Leopoldas Digrys, vis tik įsitvirtino ne fortepijono, bet vargonų muzikos repertuare. Keturios jų (fis-moll, c-moll „Kyrie eleison“, c-moll ir e-moll), sukurtos M. K. Čiurlionio studijų metais Leipcige, taip pat skamba šioje kompaktinėje plokštelėje. K. Juodelytė jas atlieka itin įtaigiai, užtikrintai išryškindama kontrapunktus. O noktiurnai (cis-moll ir fis-moll) ir Preliudas Fis-dur, kuriuos esame įpratę girdėti atliekant fortepijonu (vargonams taip pat pritaikė pati K. Juodelytė), čia suskamba šviežiai – vargonų specifika juos priartina prie simfoninei muzikos artimesnių interpretacijos gairių.

Smagu, kad ši kompaktinė plokštelė reprezentuoja ne tik ankstyvąją M. K. Čiurlionio kūrybą, bet ir K. Juodelytės atlikėjišką brandą bei santykį su M. K. Čiurlioniu, kuriame išlaikoma pagarba kūrėjui, tačiau atsiskleidžia ir pačios vargonininkės profesinis meistriškumas bei drąsa į šį kūrėją pažvelgti savaip. Tiesa, jųdviejų dialogo įprasminimo keik trūko kompaktinės plokštelės buklete – šiuo atveju būtų įdomu ir prasminga sužinoti ne tik įspūdingos K. Juodelytės biografijos faktus, bet ir susipažinti su jos mintimis apie kūrybinį procesą – kaip jai sekėsi vystyti dialogą su mūsų vis dar atrandamu genijumi, kurio kūrybos interpretacijų (kaip rodo pastarieji metai) niekuomet nebus per daug.

Lietuvos muzikos antena