Apie gydančias garsų savybes ir čiurlioniškus meilės laiškus. Pokalbis su Agne Matulevičiūte ir Marta Finkelštein

05 Rgs Apie gydančias garsų savybes ir čiurlioniškus meilės laiškus. Pokalbis su Agne Matulevičiūte ir Marta Finkelštein

Įpusėjo šiuolaikinės įvietintos muzikos festivalis „Muzika erdvėje“, tyrinėjantis žmogaus, garsinės aplinkos ir erdvės santykį. Viktorija Aprimaitė kalbina festivalio meno vadoves Agnę Matulevičiūtę ir Martą Finkelštein.

Kokia ta pirmoji festivalio pusė?

Agnė: Festivalį su didžiuliu malonumu atidarėme nuostabiame Plungės mieste. Buvo labai gera tai daryti su Marta, būti pristatomoms Mato Drukteinio (festivalio įkūrėjo). Taip šiltai mus priėmė muziejus ir visa atmosfera buvo itin šventiška. Palangoje „Jūra Jūrai“ buvo nuostabi patirtis, o Andreas Trobollowitsch išskraidino visus į kosmosą.

Marta: Įpusėjus festivaliui, norisi pasakyti, kad jaučiu mūsų su Agne, kaip meno vadovių, dueto braižą, kuris realizavus jau tris renginius, mano viduje pasiteisino ir intriguoja, ką galime sufantazuoti toliau.

Kokie ryškiausi festivalio momentai?

Agnė: Man tikrai vėjas ir jūros bangų garsas bei vaizdas, klausant „Jūra Jūrai“ Palangoje.

Marta: Taip, renginys „Jūra Jūrai“ buvo labai įdomi patirtis. Pačios visą dieną leidome ant Palangos tilto, kviesdamos, palydėdamos ar pasakodamos apie festivalį ir Čiurlionį. Tai labai įdomi patirtis, įgyvendinti tokią intervenciją į atostogų pasivaikščiojimą, pasiūlant kultūrinį potyrį. Tuo pačiu mini modelis to, kaip visuomenė reaguoja į kultūrą. Dalis žmonių sėsdavo tarsi tai būtų viena iš įprastų Palangos pramogų, kiti kalbinami grubokai atsakydavo, kad nieko iš mūsų nenori. Galų gale buvo žmonių, kurie Čiurlionį atpažindavo, džiaugdavosi, klausydavosi.

Viena mergina buvo labai laiminga po šio potyrio ir sakė, kad Čiurlionio metai geriausi jos gyvenime. Iki šiol mąstau ar ji turi omenyje Čiurlionio metų programos renginius, ar tiesiog šie metai jai asmeniškai nuostabūs.

Žinoma, Andreas Trobollowitsch instaliacija! Tiesiog klausiau man labai įdomaus garsinio reiškinio, stebėjau gražiame vasaros pabaigos apšvietime judančią publiką tarp įstabių instaliacijų ir jaučiau, kad tikrai tapome organiška erdvės dalimi, tuo pačiu ją transformuodami.

Programa dinamiška, įvairi. Nuo žinomų Lietuvos muzikų iki užsienio svečių. Kaip gimė tokia programa? Kuo ypatingas šių metų festivalis?

Agnė: Kadangi pradėjau su Matu, pratęsiau su Marta, man svarbiausia buvo aprėpti visų mūsų trijų žvilgsnius. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis labai monetizuojamas, tad labai stengiamės išvengti to vaibo. Mes kalbame labiau apie kontekstus, susijusius su Čiurlioniu.

Marta: Man labai įdomi buvo idėja, suformuluota Mato su Agne, sekti paskui Čiurlionio kelią. Tuomet supratome, kad dėliosime viską paskui jo fizinio buvimo vietas, bet mums su Agne norėjosi žaisti – visas lokacijas pasitelkti, kaip Čiurlionio gyvybės ženklą, ne postamento kanonizuojamam žmogui statymą. Sekėme paskui jį ir jo kūrybinius bei asmeninio gyvenimo pasakojimus, užduodamos sau įdomius klausimus ir kviesdamos juos kartu apmąstyti su mums įdomiais kūrėjais.

Festivalį aplankė nemažai žmonių. Kokį įsimintiniausią komentarą, atsiliepimą išgirdote? 

Agnė: Man po atidarymo įstrigo tai, kad viena moteris įžvelgė mūsų garsuose gydančių savybių ir teigė, kad siuntinėjomės laiškais lyg Sofija su Čiurlioniu. Buvo labai gražus grįžtamasis ryšys.

Ką linkite klausytojui dar patirti, išgirsti?

Marta: Kaip muzikos kuratorei visuomet įdomu suprasti, kaip dėliojama žinutė rezonuoja su klausytoju. Tikiu, kad pirmieji trys renginiai šia prasme „persiskaitė“. Mane pačią intriguoja ir labai laukiu likusių renginių: „Radio Vilnius“ laidos, kurioje garsu atgis menininkės Godos Palekaitės tekstas, parašytas specialiai Čiurlionio metams skirtam žurnalo numeriui „As a Journal“, taip pat turėsime puikių pašnekovų, kurie kartu su mumis leisis į pokalbius apie tai, kur mes to Čiurlionio ieškome ir ar dar nepasiklydome.

Labai intriguoja tai, kaip festivalio lankytojai perskaitys renginį, skirtą Čiurlionių meilei, besiskleidžiantį per kitų dviejų kūrėjų Simono Kaupinio ir Mėtos Peligrimaitės-Kaupinės kūrybą.

„Synaesthesis“ ir Dominyko Digimo kompozicija „Čiurlionis. Slowed and reverb“, atliekant visada sulaukia labai šilto klausytojų atsako, nes jie atpažįsta Čiurlionį, tačiau įdomia forma, kurią talentingai sudėliojo Dominykas.

Festivalio pabaigoje kviečiame švęsti Čiurlionio gimimo dieną taip, kaip mes dėliojome festivalio programą – švęsti Mikalojų, mūsų gyvybingą kūrybinių dialogų partnerį.

Festivalis „Muzika erdvėje“ vyks iki rugsėjo 22 d. Daugiau informacijos galima rasti čia. 

Organizatorių inf.