15 Rgs Kauno kompozitorių sakralinės muzikos koncertas „Asperges me, Domine“
2025 m. rugsėjo 19 d., penktadienį, 18.30 val., Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje (Rotušės a. 8) vyks Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus rengiamas sakralinės muzikos koncertas „Asperges me, Domine“. Jame dalyvaus Valstybinis choras „Vilnius“ (meno vadovas Artūras Dambrauskas) ir varinių pučiamųjų instrumentų kvintetas „SonumBrass Ensemble“ – Jonasz Rudolf Dziuba (trimitas), Aretas Baranauskas (trimitas), Egidijus Stanelis (valtorna), Valentas Marozas (trombonas) ir Sergijus Kirsenka (tūba). Klausytojai išgirs šešias Kauno kompozitorių premjeras.
Nuo 2016 m. LKS Kauno skyrius tradiciškai rudenį pristato naujos sakralinės muzikos programas. Koncertai Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje visada sulaukia gausios publikos dėmesio. Tad akivaizdus sakralios muzikos poreikis skatina Kauno kūrėjus tęsti šią tradiciją.
Kiekvieną kartą kviečiami vis kiti muzikantai, keičiasi jų sudėtys, o autoriai laisvai pasirenka tekstą, atliepiantį jų kūrybines intencijas. Taip susikaupė nemažas pluoštas sakralinių kūrinių, galinčių papildyti bažnyčių koncertų repertuarą, o kai kurie – ir liturgines apeigas. Norisi pasidžiaugti, kad 2023 m. parengta programa „Didis esi“ skambėjo ir kituose Lietuvos miestuose, 2024 m. pavasarį – tarptautiniame sakralinės muzikos festivalyje Šiauliuose, o rudenį – Vilniuje Šv. Kazimiero bažnyčioje. Ir kūriniai, ir juos interpretavę talentingi muzikantai – dainininkai Raminta Vaicekauskaitė, Mindaugas Zimkus, pianistė Paulė Gudinaitė – sulaukė didžiulės sėkmės.
Šiemet skambės jau šeštoji programa ir šešios premjeros.
Giedrius Kuprevičius pasirinko psalmių tekstus, Sigito Gedos išverstus iš lotynų kalbos. Laisvas literatūrinis vertimas leido kompozitoriui subtiliau perteikti savo asmeninį santykį su biblinių tekstų prasmėmis. Trijų dalių cikle panaudoti 130, 132 ir 133 psalmių tekstų fragmentai.
Viltė Garalienė sukūrė giesmę, panaudodama vienintelį teksto žodį „amen“ (tebūnie), ištariamą kiekvienos maldos pabaigoje. Autorė parašė trumpą pamąstymą apie savo naująjį kūrinį: „Tebūnie. Tebūnie taip. Susitaikymas? Viltis? Pabaigos taškas? O gal pradžia? Amen yra apie tai, apie ką kiekvienas mąstome tam tikromis gyvenimo akimirkomis. Man tai begalybė į šviesą, kuria tikiu.“
Giedrė Pauliukevičiūtė yra parašiusi nemažai giesmių, kuriose išaukštinamas Švč. Marijos asmuo. Tarp šių giesmių išsiskiria 2016 m. parašyta „Ave maris stella“ (Sveika, jūrų žvaigžde) mišriam chorui. Šiemet G. Pauliukevičiūtė išvystė šią kompoziciją, pasitelkdama varinių pučiamųjų kvinteto tembrines galimybes.
Raimundą Martinkėną įkvėpė šviesioji mišių dalis „Sanctus“, šlovinanti Dievą. Savo kūrinio intenciją kompozitorius pakomentavo lakoniškai: „tebūna daugiau šviesos destruktyviam pasauly“.
Keturi aukščiau paminėti autoriai savo naujiesiems opusams pasirinko mišrų chorą ir varinių pučiamųjų instrumentų kvintetą.
Dalia Kairaitytė, rašanti daug chorinės muzikos, pirmenybę atidavė chorui a cappella. Ji sukūrė Motetą pagal vokiečių teologo, bažnyčios reformatoriaus Martino Liuterio 1523 m. parašytą tekstą, kuriame krikščionys kviečiami džiaugtis ir šlovinti Dievą.
Originaliu sprendimu išsiskiria Algimanto Kubiliūno sakralinė parafrazė varinių pučiamųjų instrumentų kvintetui „Apšlakstyk mane“. Šio grigališkojo choralo lotyniškas pavadinimas nulėmė ir viso koncerto antraštę. Choralas giedamas sekmadienio ir šventinių dienų sumos mišiose. Parafrazė pagrįsta grigališkojo choralo „Asperges me, Domine“ melodija, nežymiai ją varijuojant. Instrumentinė muzika skamba tarsi šio choralo, pakylėtos maldos nuotaikos prisiminimas.
Greta premjerų koncerte skambės ir anksčiau sukurti Kauno kompozitorių sakraliniai kūriniai.
Koncerto pradžioje kaip pagarbos ženklas lietuvių muzikos klasikui Juozui Gruodžiui skambės jo 1936 m. sukurta giesmė „Tėve mūsų“. Prisiminsime ir Vidmantą Bartulį, 2020 m. iškeliavusį amžinybėn. Išgirsime jo „Maldą“ chorui a cappella (pagal Dovydo psalmę). Ši giesmė buvo sukurta pirmajam Kauno kompozitorių sakralinės muzikos premjerų koncertui „Voces ex animo“ 2016 m. Tuomet šį kūrinį interpretavo vokalinis ansamblis Acusto, vadovaujamas Kęstučio Jakeliūno. Girdėsime ir dar vieną kūrinį iš 2016 m. programos – Zitos Bružaitės „Benedictus“.
Koncerto vedėja – muzikologė Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė.
Programa
Juozas Gruodis (1884–1948)
Tėve mūsų (liturg. ž.)
Mišriam chorui, 1936
Viltė Garalienė (g. 1995)
Amen
Mišriam chorui ir varinių pučiamųjų instrumentų kvintetui
2025, PREMJERA
Zita Bružaitė (g. 1966)
Benedictus es, (liturg. ž.)
Mišriam chorui
2016
Giedrius Kuprevičius (g. 1944)
Psalmių gaidos (liturg. ž.)
Mišriam chorui ir varinių pučiamųjų instrumentų kvintetui
2025, PREMJERA
Dalia Kairaitytė (g. 1953)
Nun freut euch lieben Christen g’mein
(Martin’o Luther’io ž.)
2025, PREMJERA
Algimantas Kubiliūnas (g. 1939)
Asperges me, Domine
Varinių pučiamųjų instrumentų kvintetui
2025, PREMJERA
Giedrė Pauliukevičiūtė (g. 1975)
Ave Maris Stella (liturg. ž.)
Mišriam chorui ir varinių pučiamųjų instrumentų kvintetui
2016/2025, PREMJERA
Vidmantas Bartulis (1954–2020)
Malda (Dovydo psalmė)
Mišriam chorui, 2016
Raimundas Martinkėnas (g. 1976)
Sanctus (liturg. ž.)
Mišriam chorui ir pučiamųjų instrumentų kvintetui
2025, PREMJERA
Koncertą organizuoja Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius, iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Partneriai – Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) rektoratas, Valstybinis choras Vilnius.
Parengė Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė
Lietuvos muzikos antena
Komentarų dar nėra