Kristupas Bubnelis. Laudacija Rūtai Gaidamavičiūtei

04 Bir Kristupas Bubnelis. Laudacija Rūtai Gaidamavičiūtei

Lietuvos kompozitorių sąjungos muzikologų sekcijos rengiamuose ryškiausių 2023 metų muzikologijos darbų rinkimuose Vytauto Landsbergio premija skirta muzikologei Rūtai Gaidamavičiūtei. Laudaciją laureatei sukūrė ir apdovanojimų iškilmės metu perskaitė kompozitorius Kristupas Bubnelis.

Menotyros žodyne paprastai neišsiverčiame be sąvokos „epistemologija“, nusakančios tyrinėjamo objekto metodologinius instrumentus. Tiesa, diskurso formos, analizuojančios objektą ir atveriančios jo prasmių lauką, būna įvairios – nuo daugiatomių monografijų iki lakoniško pokalbio, gemančio dialogo erdvėje. Šioje erdvėje, anot prof. Mintauto Gutausko, „[…] dialogo vyksmas išsiskiria ar atsiskiria nuo pasaulio ir kuria savitą, nepakartojamą erdvę ir laiką.“[1]

Dialogo erdvė – buitinės, kasdienės komunikacijos, kartais primenančios Paulio Klee „Čiauškančią mašiną“, priešingybė. Ulbantys mechaniniai paukšteliai, tupintys dvimatėje pragmatinių reikmių plokštumoje, taip ir nepakyla iki dialogo erdvės, kurioje atsiveria viliojančiai paslaptingas intelektualinio skrydžio horizontas. Filosofas Martinas Buberis dialogą laiko santykio įsisteigimu: „Dialogo įvykis reiškia įsisteigusį santykį, kuris dialogo erdvę keičia taip, kad viskas švyti „Tu šviesoje“. Santykis transformuoja pokalbio erdvę ir ji priklauso nebe pasaulio, bet tik mano ir kito susitikimo sferai.“[2] Tačiau kodėl muzikologijos kontekste kalbu apie dialogo erdvės sąvoką?

Dialogo erdvė, regis, tiksliausiai apibūdina muzikologės Rūtos Gaidamavičiūtės ilgametę veiklą ir pastangas kalbėti bei reflektuoti lietuvių šiuolaikinės muzikos aktualijas. Pamenu dar vėlyvoje paauglystėje skaitytą knygą „Kūrybinių stilių pėdsakais. Pokalbiai su muzikais“, kurioje, rodos, taip paprastai atsiveria privati kūrėjo veiklos teritorija. Tai gyvas, spontaniškas žvilgsnis į kūrybinį aktą, kurį taip dažnai nustelbia vien tik teorinės žiūros imperatyvas. Rūtos Gaidamavičiūtės gebėjimas prakalbinti pašnekovą tarsi nesuinteresuotai, tarsi „tarp kita ko“ – tai sėkmingo pokalbio prielaida. Leisiu sau trumpai pacituoti Hansą-Georgą Gadamerį: „Kai pradedame kalbėtis kitas su kitu ir pokalbis tartum veda mus toliau, lemia nebe paskiro žmogaus valia susilaikyti ar atsiverti, o dalyko, apie kurį kalbamasi, dėsnis, kuris išvilioja žodį ir atsaką ir galiausiai juos suderina tarpusavyje. Todėl po pavykusio pokalbio sakome, kad jis mus pripildė.“[3]

Tas dalykas, apie kurį kalba H. Gadameris, R. Gaidamavičiūtės pokalbiuose be abejonės yra lietuvių muzika ir bendraisiais bruožais lietuviškoji muzikinė kultūra. Žinoma, teigti, jog muzikologės tekstų korpusą sudaro vien pokalbiai, nebūtų tikslu. Ji nuolat dalyvauja mokslinėse Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose, yra paskelbusi per 30 mokslinių straipsnių, parašiusi daugiau nei 200 straipsnių Muzikos enciklopedijai. Kultūrinėje periodikoje paskelbusi apie 150 kūrybinio pobūdžio publikacijų, parašiusi apie 100 muzikos kūrinių bei koncertų recenzijų, parengusi apie 70 radijo ir televizijos laidų. Visa tai – nenutrūkstamo ir nuoseklaus darbo įrodymas.

Sykį Benjaminas Brittenas kalbėjo apie „šventąją“ kompozitoriaus, kritiko ir klausytojo trejybę. Jei kritiko sampratą suvoksime plačiau, nei vien recenzijų rašymą, tuomet Rūtos Gaidamavičiūtės pastangos šią „trejybę“ nuolat „sutvirtinti“ – neabejotinos. Kalbindama kompozitorius, atlikėjus, sykiu būdama ir klausytoja, pokalbio erdvėje ji ieško ne ko kito, bet santykio, pakylėjančio mus anapus „patinka-nepatinka“, „aš to nesuprantu“ ar panašių stereotipų. Dar reikėtų pridurti ir tai, jog šių metų Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų metų kūrinių rinkimuose prof. Vytauto Landsbergio premija R. Gaidamavičiūtei skiriama ne vien už dialogus, bet ir už muzikinių reiškinių refleksijas, už personalinį žvilgsnį ir vertinimą, todėl apdovanojimo formuluotė galiausiai skamba šitaip: „Už lietuvių muzikos tėkmės fiksavimą ir gyvybingą refleksiją“. Linkiu, jog dialogo erdvė išliktų laureatės diskurso paradigma.

[1] M. Gutauskas, Dialogo erdvė. Fenomenologinis požiūris, Vilnius: VšĮ Vilniaus universiteto leidykla, 2010.

[2] Ibid.

[3] Ibid.

Lietuvos muzikos antena