Finaliniu „Vilnius Spring Festival“ akordu taps kompozitorės Giedrės Pauliukevičiūtės oratorijos premjera

29 Geg Finaliniu „Vilnius Spring Festival“ akordu taps kompozitorės Giedrės Pauliukevičiūtės oratorijos premjera

Kiekvieną gegužės mėnesio ketvirtadienį, Nacionalinėje dailės galerijoje, pirmą kartą vyko „Vilnius Spring Festival“, kuriame savo netikėtas ir išskirtines premjeras kartu su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru bei jo muzikantais ir svečiais jau surengė „Vilnius JJAZZ Ensemble“, Raminta Naujanytė-Bjelle bei Leon Somov.

Ateinantį ketvirtadienį, Nacionalinėje dailės galerijoje suskambės finalinė „Vilnius Spring Festival“ premjera, o joje Šv. Kristoforo kamerinio orkestro bei Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ merginų choro bei koncerto svečių atliekama Giedrės Pauliukevičiūtės oratorija „Gradus Ad Cor“. Apie naujausią premjerą pokalbis su oratorijos kūrėja, kompozitore Giedre Pauliukevičiūte.

Giedre, papasakokite kaip gimė šis muzikinis-poetinis pasakojimas?

Keliaujant pajūrio link, kartą su sūnumi smagiai diskutavom apie muzikos kūrybą, apie idėjų paieškas ir atradimus netikėčiausiuose momentuose – kaip ir kas mus tame žavi ir kas mums tame yra prasminga. Įsitraukiau į vaizduotės žaismą, mintis vijosi mintį, kol užkliuvau už žmogaus gyvenimo laikotarpio patirčių nuo gimimo iki maždaug 5 metų augimo naratyvo. Tai ir tapo viso kūrinio idėjos pagrindas. Tada dar kažkaip rimtai į jį nežiūrėjau ir atidėjau į šalį, bet matomai, kad šiai minčiai buvo lemta įsikūnyti, nes ramiai gulėti ji neliko, o laiptelis po laiptelio žingsniavo link širdies.

Ar šį oratorija sukurta būtent „Vilnius Spring Festival“?

Pradžioje per daug negalvojau apie atlikimo kontekstą ar erdvę, kurioje oratorija suskambės. Norėjosi tiesiog kuo savitesne muzikos kalba atskleisti idėją, išjausti ją ir užrašyti bei įgarsinti. Džiaugiuosi, kad Lietuvos kultūros tarybos skirta stipendija leido sukauptai atsidėti ir maksimaliai įsitraukti į kūrybinį procesą. Tik artėjant prie kūrinio pabaigos, pradėjau daugiau svajoti ir apie realaus koncertinio atlikimo variantus, bandžiau įsivaizduoti, kaip viskas skambėtų Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniuje, Prisikėlimo bazilikoje, Kaune, filharmonijose. Tiesą sakant, net nesitikėjau, kad šis kūrinys skambės kaip „Vilnius Spring Festival“ dalis, Nacionalinėje dailės galerijoje! Tokia žinia tik patvirtino kaip akimirkos ir netikėtumai gali nepaprastai nustebinti. Labai laukiu premjeros, ir nenustoju stebėtis naujojo „Vilnius Spring Festival“ idėjų amplitude ir ryškumu!

Ar kurdama oratoriją tikėjotės, kad ji bus atliekama būtent Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ ir Šv. Kristoforo kamerinio orkestro?

Tikrai taip – tikėjausi ir labai norėjau! Žaviuosi šių kolektyvų profesionalumu ir kūrybiškumu jau seniai, tad nepaprastai džiaugiuosi, kad tai taps realybe jau šį ketvirtadienį.

Apie ką pasakoja ši oratorija?

Tiesioginio pasakojimo ar siužetinės linijos oratorija neturi. Ji mano atsirinktais Justino Marcinkevičiaus, Beno Lyrio bei lietuvių liaudies dainų tekstais metaforiškai kalba apie tai, kaip vienas žmogus perkeičia kitą. Kaip ir per kokias patirtis jie paliečia vienas kito širdį, kaip ankstyvoje vaikystėje patirti dalykai atsispindi suaugusiojo gyvenime ir kaip visos šios patirtys kuria žmogaus vidinį pasaulį.

Oratoriją sudaro net devynios dalys, ką jos simbolizuoja, kaip skiriasi viena nuo kitos?

Oratorijos dalys simboliškai vaizduoja vaiko arba ir jau suaugusio žmogaus dvasinį augimą, asmenybės išsiskleidimą, pasaulio bei savęs pamatymą per įvairius prisiminimus. Todėl ir kiekviena dalis atspindi po tam tikrą akimirką šioje kelionėje. „Prisilietimas“, „Žvilgsnis“, „Žodžiai“ ir „Žingsniai“ – tai ašinės dalys, jungiamos epizodų, neturinčių pavadinimų, bet ne mažiau kompoziciškai svarbių. Tuo tarpu chorą galima simboliškai prilyginti pagrindiniam herojui – vaikui arba suaugusiajam, o tarp visų dalių skambėsiantys mušamieji įgarsina jo širdies kalbą. Nors ir vien iš šių sudedamųjų dalių galima daryti konkretesnes išvadas apie kūrinio istoriją, vis dėlto nesinori įrėminti klausytojo į savo vaizdinius, todėl daugiau apie siužetinius pamąstymus neatvirausiu, o kviesiu kiekvieną pajausti šios oratorijos muziką širdimi.

Kodėl būtinai klausytojams reikia ateiti gegužės 30 d., į Nacionalinę dailės galeriją?

Visų pirma – tai klausytojams bus puiki proga išgirsti nuostabius atlikėjus: Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ merginų chorą (vadovė Jolita Vaitkevičienė), Liną Žilinskaitę, kuri skambins kanklėmis, Vytenį Giknių, grosiantį fleita, Džiugą Daugirdą, atliksiantį mušamųjų partijas bei Šv. Kristoforo kamerinį orkestrą ir jo dirigentą Modestą Barkauską. Antra – koncerte skambės ne itin dažnai pasitaikanti instrumentinė sudėtis, tad klausytojas galės iš naujo atrasti šioje oratorijoje panaudotus, jau pažįstamus tembrus bei pasinerti į jų sukuriamą įvairiaspalvį vandenyną. O trečia – kai aplink tiek daug kelių, takelių ir klystkelių, oratorija „Gradus Ad Cor“ kvies tiesiog nepamiršti kelio į širdį!

Dėkui už pokalbį!

Koncertą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Organizatorių inf.