Kauno kompozitorių sakralinės muzikos premjerų koncertas „Didis esi“

Kauno kompozitorių sakralinės muzikos premjerų koncertas „Didis esi“

Kauno kompozitoriai jau penktą rudenį tradiciškai kviečia į sakralinės muzikos premjerų koncertą, įvyksiantį spalio 22 d. 14 val. Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje. Šiemet kūrinius išpildys pripažinti profesionalūs muzikai – dainininkai Raminta Vaicekauskaitė (sopranas), Mindaugas Zimkus (tenoras) ir pianistė Paulė Gudinaitė. Koncerte „Didis esi“ išgirsime aštuonias premjeras.

Pagerbdami mūsų klasikus, pradžioje prisiminsime kompozitorių, kariljonininką, kultūros veikėją, Kauno miesto garbės pilietį, Viktorą Kuprevičių. Skambės jo giesmė pagal Fausto Kiršos žodžius „Palaimink, Dieve“, sukurta 1935 m., o 2023 m. redaguota Giedriaus Kuprevičiaus. Tai nuoširdi, mūsų skausmingą istoriją primenanti malda, kurioje kreipiamasi į Aukščiausiąjį, prašant sugrąžinti lenkų okupuotą Vilnių.

Zitos Bružaitės „Magnus es“ (Didis esi) pagal Aurelijaus Augustino žodžius sopranui, mecosopranui, fleitai ir arfai sukurta 2020 m. Išgirsime jos naują versiją sopranui, tenorui ir fortepijonui, sukomponuotą 2023 m.

Viltė Žakevičiūtė savo giesmėje „Memento vivere“ sopranui ir fortepijonui remiasi lakonišku lotynišku tekstu, kviečiančiu nepamiršti gyventi, stebėti ir pastebėti – Memento vivere. Dum vita est, spes est. –Prisimink, kad turi gyventi. Kol yra gyvenimas, yra viltis. Autorės komentaras: „Gyveni ir nepastebi. Pamiršti pastebėti. Pamiršti prisiminti stebėti. Neturime laiko pamiršti stebėti. Bet prisiminti gyvenimą, visada pastebėti gražu… Ir tikėti. Prisiminus. Stebėti.“

Raimundo Martinkėno giesmę „Karaliau dangiškos šviesybės“ tenorui ir fortepijonui įkvėpė Maironio eilėraštis, kurį jis pavadino „tarsi Petrarkos ir Dantės atspindžiu lietuviškame poetiniame veidrodyje“. Anot kompozitoriaus, „šis kūrinys – tai lyg padėka dangiškam Karaliui už suteiktas malones, kurių kupina siela džiūgauja ir visam pasauliui byloja: Jis – Karalius.“

Algimanto Kubiliūno sakralinis kūrinys „Už prievartos aukas“ tenorui ir fortepijonui sukurtas pagal to paties pavadinimo popiežiaus šv. Jono Pauliaus II maldą iš rinkinio „Mano maldos“, išleisto 2006 m. Pasak autoriaus, „muzikos kūriniui panaudoti tik teksto fragmentai, kurie tiksliai atspindi šv. Jono Pauliaus II maldos nuotaiką, minties esmę“. A. Kubiliūnas teigia: „Karų, brutalios prievartos aukų atminimas – aktuali tema visada, kol žemėje vyksta ginkluoti konfliktai. Maldos už šių konfliktų aukas – visų dorų, tikinčiųjų žmonių aktas, siekiant naikinti prievartą, troškimą grobti, žudyti…“

Giedrė Pauliukevičiūtė koncerto programai pateikė 2013 m. sukurtos giesmės „Ave Maria“sopranui ir fortepijonui naują redakciją. Kompozitorė savo pirmąją giesmę „Ave Maria“ sukūrusi daugiau nei prieš dvidešimt metų, sako: „nuo tada jaučiu ypatingą trauką šiai maldai. Netgi lotyniškų žodžių, jų skiemenų žaismas, regis, iškart randa atsaką mano muzikinėje vaizduotėje. Mano sukurtos Ave Maria giesmės – skirtingo sudėtingumo bei atlikėjų sudėties.“ Naujausiąją autorė pristato taip: „Švelniais fortepijono harmonijos ir skaidrios faktūros vingiais lydima giesmės melodinė linija kviečia įsiklausyti į ypač subtilų soprano balso tembro spalvų virpėjimą, išjausti ir atverti širdį maldoje Dievui ir švenčiausiai Mergelei Marijai.“

Dalia Kairaitytė sukūrė „Psalmę“ tenorui ir fortepijonui pagal liturginius žodžius iš 1588 m. vokiškos psalmių knygos. Naująjį opusą ji komentuoja lakoniškai: ,,Dievas yra mano šviesa, mano paguoda ir išsigelbėjimas“ – tai svarbiausioji kūrinio mintis, kurią sutartinai, neskubiu tempu įtvirtina vokalo ir fortepijono duetas. Sunkiausia užduotis atlikėjams — ne muzikinis tekstas, o jame slypinčios kūrinio dvasios perteikimas.“

Koncertą vainikuos Giedriaus Kuprevičiaus „Mišios prie židinio“ sopranui, tenorui ir fortepijonui, sukurtos 2023 m. Kompozitoriaus komentaras: „Autorius kviečia šio kūrinio antraštės nepriimti tiesiogine prasme. Norėta į Šv. Mišių ciklą pažvelgti būnant ne maldininkų minioje, o vidujinių apmąstymų kambaryje, kuriame nėra nei daiktų, nei žmonių, o tik amžinojo židinio ugnis, nuolat girdinti tylius Tavo minčių virpesius.“ Ciklo struktūra tradicinė – šešių dalių: Kyrie, Gloria, Credo, Credo, Sanctus, Benediktus, Agnus Dei, kuriose panaudoti tik pirmieji lotyniško teksto žodžiai, išreiškiantys ir akcentuojantys svarbiausią kiekvienos dalies mintį.

Sakralinės muzikos koncertų idėja Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriuje gimė 2016 m. Tuomet buvo surengti du koncertai. Muzikologė Aušra Strazdaitė-Ziberkienė rašė: „…Sakralinės muzikos premjerų koncertai buvo nuostabi patirtis dėl daugelio priežasčių – kiekvienas kompozitorius kūrė muziką pagal jam dvasiškai artimą tekstą, lietuviškos sakralinės muzikos lobynai pasipildė unikaliais kūriniais, dvasingumo matu buvo pamatuota šiuolaikinė muzika. Žinoma, šiandien nemažai autorių rašo sakralinius kūrinius, bet svarbiausia, jog turime galimybę juos išgirsti, pažinti naujausius. Buvo nuostabu matyti daugybę žmonių, atidžiai ir su virpuliu besiklausančių šios muzikos. Regis, ne vienas išėjo su viltimi, kad tai – ne vienkartinis projektas, nes tokios muzikos dar labai trūksta.“ (Aušra Strazdaitė-Ziberkienė.  Balsai iš širdies. 7 meno dienos,  2016 m. lapkričio 4 d., Nr. 35 (1187). Viltis išsipildė. 2017 m. surengtas antrasis koncertas „Muzika Dievo namams“, pristatytas dviejose Kauno šventovėse, o 2019 ir 2020 m. koncertinės programos „Regėjau versmę“ ir „Vakaro malda“ skambėjo klausytojų pamėgtoje Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje.

Turiu pastebėti, kad šie koncertai suteikia vienintelę galimybę metuose visiems kompozitoriams kartu pasirodyti su naujais opusais ir sukuria neįkainojamą bendrystės džiaugsmą. Juk žinia, kad Kauno kompozitoriai nebeturi kadaise vykusių kasmetinių ataskaitinių koncertų, kuriuose pristatydavo savo naujausius kūrinius. Ir tai – ne dėl sumažėjusio autorių kūrybingumo, o dėl finansavimo politikos. Prisimename, kai Kauno savivaldybės finansuojamuose projektuose buvo speciali pozicija, skirta profesionaliam menui, garantavusi finansinę paramą kūrybinėms sąjungoms. To nebeliko. Dabar turėtume prisitaikyti prie naujų „įtraukios kultūros“ kriterijų… Bet… Esame dėkingi Lietuvos kompozitorių sąjungai, skiriančiai mums kad ir nedideles lėšas iš Lietuvos kultūros tarybos strateginių programų finansavimo.

Džiaugiamės, kad koncertų programas rengė talentingi Kauno ir Vilniaus muzikantai – dainininkai Mindaugas Zimkus, Egidijus Bavikinas, Tomas Ladiga, Ieva Goleckytė, Simona Liamo, Nora Petročenko, vargonininkė Dalia Jatautaitė, fleitininkas Vytenis Gurskis ir arfininkė Aistė Baliunytė, vokalinis ansamblis „Acusto“ (vad. Kęstutis Jakeliūnas), Kauno styginių kvartetas: Karolina Beinarytė- Palekauskienė (1-as smuikas), Aistė Mikutytė (2-as smuikas), Eglė Lapinskė (altas), Saulius Bartulis (violončelė). Kūrėjus ir atlikėjus įkvepia visada gausi, motyvuota ir jautriai atliepianti publika Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje.

Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė, LKS Kauno skyriaus pirmininkė.

Lietuvos muzikos antena

Komentarų dar nėra

Post A Comment