19 Lie Ansamblis „Melos“ išleido naują albumą
Liepos 12 d. naujosios vokalinės muzikos kolektyvas „Melos“ kartu su violončelininku Antonu Lukoszevieze pristatė naują albumą – Ryčio Mažulio kūrinį „Eskhatos“. Menininkai kartu leidosi į kelionę per ypač mažų atstumų garsų faktūrų aukštus, pro juos prasiskverbiant spontaniškai improvizacijai.
Ansamblis „Melos“ jau ne vienerius metus atlieka aktualiąją šiuolaikinę vokalinę muziką, drąsiai imasi techninių iššūkių, taip tobulėdamas ir suteikdamas galimybę kompozitoriams su pasitikėjimu kurti netikėčiausių eksperimentų kupiną muziką. Nuo pat susikūrimo kolektyvas palaiko ypatingai glaudų ryšį su kompozitoriumi Ryčiu Mažuliu, kurio kūriniai dominuoja „Melos“ repertuare. „Mus žavi kompozitoriaus meistriškas kanono panaudojimas ir gebėjimas panardinti klausytoją į savotišką meditatyvią būseną“, – teigia „Melos“ muzikos vadovė Karolina Ramonė. Tarptautinį pripažinimą pelnęs violončelininkas Antonas Lukoszevieze gerai žinomas ir užsienyje, ir Lietuvoje, yra ne kartą bendradarbiavęs su kompozitoriumi.
R. Mažulio teigimu, šįkart jį suintrigavo galimybė parašyti 30 minučių trukmės kūrinį šiems skirtingiems ir anksčiau kartu nemuzikavusiems menininkams: „Tikras džiaugsmas rašyti atlikėjams, kurie ne tik techniškai pajėgūs realizuoti specifinius sumanymus, mikrotonų ir politempų struktūras, susikoncentruoti ties ilgą laiką kartojamais segmentais ir fiziškai ištverti nesibaigiančius pakartojimus. Dar svarbiau, kad jie – kompozitoriaus bendraminčiai, ne tik suprantantys ir palaikantys mano idėjas, bet ir padedantys ieškoti naujų realizavimo būdų.“
Kūrinio pavadinimo „Eskhatos“ reikšmė graikų kalboje – kraštinis, labiausiai nutolęs, radikalus. Kūrinio idėjos įkvėpimu R. Mažuliui tapo T. S. Ellioto poema „Bevaisė žemė“ ir jos koncepcija, kurią, vedamas vidinio dramatizmo, autorius prisiminė praėjusiais metais emociniame visuomenės įvykių, pandemijos ir karo Ukrainoje kontekste.
Vokaliniam kūriniui ypatingai reikšmingas yra tekstas, todėl „Eskhatos“ vietoje poemos kompozitorius panaudoja citatas iš įvairių laikotarpių literatūros: nuo šv. Augustino iki sanskrito. „Melos“ vokalo pluoštais kuriamas tiksliai apskaičiuotas ir tankus muzikinis audinys, garso aukščių sandara grindžiama ypač mažais mikrotonais, o politempai, pasak K. Ramonės, tarsi išbalansuoja klausytojo ritminį pojūtį ir tarsi išardo bet kokią sampratą apie laiką ir erdvę. „Ruošiant šį kūrinį ieškojome lygios, aštrios balso spalvos, leisiančios atskleisti neįprastus, kompozitoriaus pasirinktus senovės graikų tetrachordus pagal Archytas sistemą, kurių ketvirtatoniai, aštuntatoniai ir dar mažesni intervalai galėtų suskambėti ryškiai“, – pasakoja K. Ramonė.
Violončelės partija tarsi oponuoja vokalui. A. Lukoszevieze, kalbėdamas apie kūrinį teigia, kad jame išlieka R. Mažulio stabilumu ir logika grįstos monumentalios struktūros, tačiau pastebi, kad „atsiranda naujas, anksčiau jo muzikoje negirdėtas elementas – improvizacija. Violončelė prasiskverbia pro tankų, mikrotoninį chorinį kraštovaizdį, naudojant improvizacinius momentus, triukšmo medžiagą. Ryškus violončelės partijos kontrastas tarp logiškų harmoninių struktūrų – ji tarsi Cervantes’o Don Quixote‘as, keliantis lanką prieš milžiniškus vaizduotės vėjo malūnus.“
„Eskhatos“ premjera įvyko praėjusių metų vasarą Kintų muzikos festivalyje „Sustabdytas laikas“, rudenį kūrinys pristatytas Vilniuje, festivalyje „Jauna muzika“, Menų spaustuvės Juodojoje salėje, o su Asociacijos LATGA parama, šių metų pavasarį „Eskhatos“ buvo įrašytas MAMA studijoje (garso režisierius Arūnas Zujus), jam viršelį sukūrė A. Lukoszevieze. Nuo liepos 12 d. albumas prieinamas visose muzikos pasiklausymo platformose, jį įsigyti galima https://melos.bandcamp.com/.
„Melos“ inf.
Komentarų dar nėra