Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė. Kompozitorės Dalios Kairaitytės jubiliejų minint

07 Vas Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė. Kompozitorės Dalios Kairaitytės jubiliejų minint

Lietuvos kompozitorių sąjungos narė, kompozitorė Dalia Kairaitytė šių metų sausio 17 d. šventė 70-metį. Ta proga rengiamas jos jubiliejinis kūrybos vakaras, kuris įvyks vasario 9 d., ketvirtadienį, 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje. Koncerte dalyvaus Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas), Kauno styginių kvartetas, Kauno fortepijoninis trio, solistai Ieva Goleckytė (sopranas), Giedrius Prunskus (baritonas), Motiejus Bazaras (fortepijonas), dirigentas Robertas Šervenikas. Skambės jubiliatės kameriniai ir choriniai kūriniai.

Kompozitorės, muzikologės, pedagogės, muzikos veikėjos Dalios Kairaitytės įvairiapusė kūrybinė veikla, apimanti daugiau nei keturis dešimtmečius, yra vertingas įnašas į Kauno ir visos Lietuvos muzikinę kultūrą. 1980 m. ji su pagyrimu baigė prof. Eduardo Balsio kompozicijos klasę Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), 1987 m. priimta į Lietuvos kompozitorių sąjungą. 1994–2001 m. D. Kairaitytė vadovavo Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriui. Vienas didžiausių to laikotarpio jos nuopelnų – tai nuo 1997 m. jos iniciatyva Kaune pradėtas rengti kasmetinis naujos muzikos festivalis „Iš arti“, kuris šiuo metu yra įsitvirtinęs, kaip svarbiausias tarptautinis šiuolaikinės muzikos renginys vidurio Lietuvoje. Šio festivalio istorijoje D. Kairaitytės įnašas yra ne tik iniciatyvinis, organizacinis, bet ir kūrybinis – jos kūrinių premjeros beveik kasmet skamba festivalio koncertuose.

D. Kairaitytės kūryba pasižymi žanrine įvairove – kameriniai kūriniai įvairių sudėčių instrumentiniams ansambliams, kameriniai vokaliniai kūriniai, choriniai ciklai, kūriniai orkestrui, sakraliniai kūriniai, pjesės fortepijonui ir kitiems instrumentams, dainos, muzika vaikams ir kt. Ypač daug dėmesio kompozitorė skiria kamerinei-instrumentinei ir chorinei muzikai. D. Kairaitytės kūrybai būdinga lyrika, melodinių intonacijų plastiškumas, dinaminių kontrastų ekspresija, neretai perauganti į bravūriškus, humoro kupinus epizodus. Muzikos emocionalumą lemia disonansais neperkrauta harmoninė kaita ir ritmo įvairovė. Jos kompozicijos nuolat skamba Kauno, o taip pat ir kitų Lietuvos miestų renginiuose – koncertuose, festivaliuose, konkursuose, seminaruose. D. Kairaitytės kameriniai instrumentiniai ir vokaliniai kūriniai tvirtai įaugo į žymiausių Lietuvos kamerinių ansamblių, dainininkų, chorų repertuarą. Daugelis kompozitorės kūrinių yra skambėję ir užsienio kraštuose. Labai populiari ir mėgstama šios autorės muzika vaikams, todėl ji dažnai atliekama daugelyje Lietuvos muzikos mokyklų.

Visa muzikinė kūryba puikiai reprezentuoja Dalią, kaip profesionalią kūrėją. Iš didžiulio pluošto kūrinių galima priminti kai kuriuos: „Natiurmortas su jūra“ altui ir fortepijonui (2019), „Balto žmogaus sapnas“ (2003) styginių kvartetui, Monochromatinė sonata smuikui solo… D. Kairaitytės kompozicinis meistriškumas ypač atsiskleidžia vokalinėje ir chorinėje muzikoje. Pažymėtini: ciklas tenorui ir fortepijonui „Užkalbėimai“ (ž. liaudies, 2013), šeši choriniai ciklai, sakraliniai kūriniai, kaip antai „Voces ex animo“, „Vidi aquam“ ir kt.

Nemažai D. Kairaitytės kūrinių yra įrašyta žinomų atlikėjų bei kamerinių ansamblių kompaktinėse plokštelėse. 2013 m. išleista autorinė D. Kairaitytės kompaktinė plokštelė „Regėjimai“. Keletą kūrinių įsirašė Vokietijos radijas („Post tenebras lux“ ir „Stillleben mit Meer“). Išleisti aštuoni autoriniai D. Kairaitytės kūrinių leidiniai, kiti kūriniai publikuoti bendruose leidiniuose.

D. Kairaitytė yra nusipelniusi ir savo muzikologine veikla. Periodinėje spaudoje paskelbta daugiau nei 60 straipsnių įvairiais muzikinio gyvenimo klausimais. Publikacijų žanrinė paletė labai plati – anotacijos, kritinės apžvalgos, kūrybiniai portretai bei pokalbiai su žymiausiais Lietuvos ir Kauno muzikais: karilionininku Viktoru Kuprevičiumi, kompozitoriais Juliumi Juzeliūnu, Algimantu Kubiliūnu, Zita Bružaite, dirigentais Donatu Katkumi, Albinu Petrausku ir daugeliu kitų. Svarbi ir kita D. Kairaitytės muzikologinės veiklos sritis – kultūrinių renginių organizavimas ir vedimas. Didelio visuomenės dėmesio sulaukė prieš porą dešimtmečių Kauno menininkų namuose D. Kairaitytės organizuotas ir vestas renginių ciklas ,,Kultūros valanda“ – susitikimai su įvairių sričių menininkais: dailininku Gintautu Vaičiu, rašytoja Danute Kalinauskaite, choro dirigente Lina Dumbliauskaite, dainininkais Mindaugu Zimkumi ir Sabina Martinaityte, kompozitore Zita Bružaite, pianiste Audrone Eitmanavičiūte ir kitais menininkais.

Pažymėtinas D. Kairaitytės pedagoginis darbas Kauno J. Gruodžio konservatorijoje. Nuo 1991 m. tris dešimtmečius ji ugdė jaunuosius muzikus, įkvėpdama juos savo pavyzdžiu kaip kūrėja ir aktyvi konservatorijos ir miesto muzikinio gyvenimo dalyvė. Reikšmingas pedagogės kultūrinis indėlis: J. Gruodžio konservatorijoje jos surengti susitikimai su buvusiais mokiniais, pravesti vakarai-koncertai, skaityti pranešimai J. Gruodžiui skirtose konferencijose bei konservatorijos jubiliejiniuose renginiuose, jos pačios autoriniai vakarai, o taip pat organizuoti ir pravesti koncertai-susitikimai su kompozitoriais, baigusiais J. Gruodžio konservatoriją, taip pat su pianiste Birute Vainiūnaite, muzikologe Ona Narbutiene ir kitais žymiais muzikais.

2013 m. Dalia Kairaitytė pelnė „Įsimintiniausios Kauno menininkės“ vardą, 2014 m. už nuopelnus Kaunui ir Lietuvos muzikinei kultūrai apdovanota Jono Vileišio medaliu, 2021 m. pelnė Kauno miesto kultūros ir meno premiją.

Lietuvos muzikos antena