Viltė Žakevičiūtė. „Kontakto“ koncertas „Vibrance“: komunikavimo paieškos, muzikiniai eksperimentai ir skirtingi žvilgsniai į pasaulį

Pirmasis naujo „Kontakto“ sezono koncertas „Vibrance“. Tomo Tereko nuotr.

Viltė Žakevičiūtė. „Kontakto“ koncertas „Vibrance“: komunikavimo paieškos, muzikiniai eksperimentai ir skirtingi žvilgsniai į pasaulį

Rugsėjo 24 d., meno galerijoje „Arka“, įvyko pirmasis šio sezono naujosios eksperimentinės muzikos ciklo „Kontaktas“ renginys, pavadinimu „Vibrance“. Tai trečioji renginių serija, kurios pagrindinis tikslas yra nagrinėti eksperimentinės muzikos sąlyčio taškus su klausytoju bei užmegzti savitą kontaktą tarp kūrėjo, atlikėjo ir klausytojo. „Vibrance“ koncerto išeities tašku tapo duetas „Input [Duo]“ (Šveicarija). Alberto Anhausas ir Núria Carbó atliko Tado Stalygos, Augustės Vickunaitės, Alessandro Perini ir Lucos Guidarini kompozicijos.

Konceptualaus pasirodymo idėja – dėmesys fiziniams kūnams. Kūnai traktuojami kaip objektai vibracijoms skleisti. Vibracijas koncerte buvo galima pajusti įvairiais aspektais. Pirmiausia – tai konceptas, apibūdinantis koncerto idėją. Antra – tai stipri, akiratį plečianti aliuzija į muzikos patyrimą, kurį esame įpratę suvokti gana tradiciškai. Keturi koncerte pristatyti kūriniai suskambėjo tarsi skirtingi muzikiniai įvykiai, nagrinėję savitą keturių kūrėjų muzikos pasaulį. „Input [Duo]“ nariai pasirodymo metu tarsi patys tapo instrumentais, kuriančiais garsus tiek savo kūnais, tiek pasitelkdami įvairius buities įrankius.

Pirmasis skambėjo Tado Stalygos „Pockets“. Autorius atlikėjus įgalino tapti kūrinio bendraautoriais. – A. Anhausas ir N. Carbó Stalygos kūrinyje nebuvo tik atlikėjai. Jų pasirinkimai ir sprendimai tiesiogiai veikė „Pockets“ sumanymą ir atlikimą. Kaip pasakoja pats autorius, „Pockets“ – tai kūrinys, kompozicija, instrukcija. T. Stalygos idėja atlikėjams skirti daug laisvės iš tiesų galėtų suveikti priešingai ir apriboti per didele pasirinkimų prabanga. Tačiau autorius tokiu sumanymu atidavė duoklę fluxus dvasiai. Atliekant kūrinį dėmesys buvo kreipiamas į tuo metu pasirinktus objektus ir jų skambesį. Dėl to pats skambesys kiekvieną kartą gali būti kitoks, kadangi įgarsinami daiktai pasirenkami visiškai atsitiktinai. Pati kūrinio idėja nėra itin originali ir nauja, tačiau „Input [Duo]“ nariams pavyko sutelkti klausytojų dėmesį ir kūrinio įgyvendinimas prikaustė dėmesį. Atlikėjai gana gerai išsprendė erdvės klausimą – atliekant kūrinį ne tik stovėta, bet ir nevengta vaikštinėti, ieškota įdomesnių garsų, jų sprendimų. „Pockets“, kurį galima pavadinti eksperimentu, kiekvieną kartą bus vis kitoks, dėl to koncerte nuskambėjęs pirmą kartą, antrąkart skambės visiškai kitaip. Ypatingas kūrinio pliusas – betarpiškumas. Galvojant plačiau, tokį kūrinį atlikti galėtų kiekvienas žmogus, turintis kišenes ir jose atradęs kažką įdomaus. Kaip? Laisvė kiekvieno fantazijai.

Iš karto po „Pockets“ suskambo A. Vickunaitės „Momo“. Šio kūrinio sprendimas taip pat neatrodė naujas, neregėtas ir eksperimentinis. Tačiau galima sakyti, kad kūrinio stiprybė – betarpiškas autorės bendradarbiavimas su atlikėjais. „Momo“ susidurta su dviejų savitų dimensijų erdve – čia ir dabar atliekama dueto partija ir jau įrašytu skaitovės tekstu. Tokiais atvejais kyla klausimas, kokia gilesnė tokio sprendimo prasmė? Ar klausytis teksto, ar klausytis muzikos? Ar garsą suvokti atsietai nuo skaitomo ir skambančio teksto? Ar tekstą klausytis skambesio fone? Tokie klausimai galėtų kilti (ir turbūt kyla) įprastų koncertų mėgėjams. Tačiau „Kontakto“ užduotis yra įtikinti klausytoją nebijoti drąsiai eksperimentuoti ir tokių muzikinių eksperimentų klausytis, neįspraudžiant savęs į rėmus. „Momo“ pasirodė gana statiškas savo skambesiu, tačiau menininkei pavyko išlaikyti vieningą stilių, emociją. Įdomus ir kiek kūrinio koncepciją gaivinantis sprendimas – atlikėjų įsitraukimas į įraše skambantį skaitovės balsą, atitariant pavienius žodžius ar žodžių darinius. Tai – kūrėjos ir atlikėjų bendradarbiavimo rezultatas. Būtent dėl to kūrinio prasmė ir vertė šiuo atveju ypatingai išauga.

Trečioji „Vibrance“ premjera – A. Perini „Three studies for two voices“, tapo koncerto vinimi. Šis kūrinys savy talpina tai, apie ką ir galvojama, išgirdus žodį „eksperimentas“. Klausytis kūrinio buvo įdomu. Atlikėjai „grojo“ burnomis, tačiau neišleisdami realaus garso. Šio menininko kūrinį galima būtų pavadinti pačiu konceptualiausiu, įdomiu, neįprastu, prikaustančiu. Muzikinė kūrinio medžiaga nebuvo pagrindinis akcentas. Čia suveikė konceptuali idėja ir inovatyvus kūrėjo žvilgsnis į atlikėją, muziką apskritai. Jei reikėtų pavyzdžio, ką galima būtų laikyti eksperimentinės muzikos kūriniu, A. Perini „Three studies for two voices“ juo tikrai galėtų būti.

Paskutinis vakaro kūrinys „Amber Mold“, sukurtas kompozitoriaus L. Guidarini, kėlė daugiausiai klausimų. Ne todėl, kad natūraliai norėjosi tų klausimų ieškoti, tačiau klausantis mintis ieškojo objekto, už kurio būtų galima užsikabinti. „Amber Mold“ – kompozicija, kurioje nebūta eklektikos. Atlikėjai įgyvendino kūrinį, stebėdami partitūrą. Kompozicijoje naudoti ne tradiciniai muzikos instrumentai, o buityje pritaikomi daiktai, kaip kad vandens pripiltos taurės, laikraščiai ar žurnalai. Nestigo ir elektronikos. Autorius sugebėjo panardinti klausytojus į savitą garsų pasaulį, tačiau norėjosi stipresnio dramaturginio sprendimo.

Visi keturi koncerte pristatyti autoriai labai skirtingi, įdomūs, savo kūryba atliepiantys eksperimentinės muzikos idėjas, o taip pat ir pirmojo šio sezono „Kontakto“ serijos koncerto mintį, kurioje remtasi filosofine antropocentrizmo pasaulėžiūra, teigiančia, jog žmogus yra reikšmingiausia būtybė visatoje, o pasaulis yra vertinamas remiantis žmogiškomis vertybėmis ir patirtimis. Kitame „Kontakto“ koncerte lapkričio 17 d. – žymus šiuolaikinės muzikos ansamblis iš Austrijos „Klangforum Wien“.

Lietuvos muzikos antena

Komentarų dar nėra

Post A Comment