Kotryna Lukšytė. Įgarsinti sapnai debiutiniame „Fluorescence“ albume

28 Lie Kotryna Lukšytė. Įgarsinti sapnai debiutiniame „Fluorescence“ albume

Sapnai yra vienas mistiškiausių mums prigimties duotų dalykų. Miegant mus aplanko iš pasąmonės kylantys vaizdiniai, trumpam tampantys tokiais pat, o gal net labiau realiais ir apčiuopiamais nei pati realybė. Sapnus išgyventi nemiegant ir įkūnijant juos muzikoje nusprendė ansamblis „Fluorescence“ savo debiutiniame albume „Dream“, kuriame įgarsino šešių jaunų Lietuvos kompozitorių nakties vizijas. 2020 vasarą susibūręs akademinės šiuolaikinės muzikos ansamblis šį pavasarį albumą paleido į internetines muzikos sklaidos platformas, o praėjusią savaitę dienos šviesą išvydo ir fizinis jo pavidalas.

Ansamblis susikūrė kompozitorės Beatos Juchnevič iniciatyva. Meno vadovė teigia, kad šiuolaikinės muzikos scenoje Lietuvoje gausu ekspresyvaus, eksperimentinio skambesio, todėl ji pajuto poreikį paruošti programą, kurioje ieškotų tonalesnių, ramesnių sąskambių, estetinio grožio muzikoje. Būrys jaunų bendraminčių – Irina Bukina (fleita), Evald Masalski (saksofonas), Aidas Tamulevičius (gitara), Augustina Vizbaraitė (smuikas), Povilas Lukaševičius (violončelė), Saulė Augustina Žostautaitė (fortepijonas) – pasiryžo ieškoti estetinio grožio ir ramybės šiuolaikinėje muzikoje. Taip gimė albumas „Dream“.

Paklausta, kaip kilo būtent sapnų idėja pirmajam albumui, Beatai pasakojo, kad vos susikūrus „Fluorescence“ norėjosi parinkti nuosaikesnę, gražią ir svajingą programą šviežiam kolektyvui. „2020 metų rudenį pradėjome mokytis, grojome Arvo Pärto, Samuelio Barberio, netgi Maxo Richrterio kūrinius. Tačiau taip ir nepavyko jos įgyvendinti, nes prasidėjo karantinas. Tuo metu aš ir sugalvojau, kad būtų smagu parengti jos tęsinį su lietuvių kompozitoriais“. Ir kaip tyčia pasitaikė puiki proga – ansamblis gavo pasiūlymą paruošti programą ilgamečiam šiuolaikinės muzikos festivaliui „Druskomanija“. Tęsiant sapnų temą, atsirado ir kompozitoriai, įgarsinę savo sapnų idėjas. Pavasarį Kompozitorių namuose įvyko „Dream“ programos premjera, šiais metais beveik pilnu pavidalu ir tapusi debiutiniu albumu.

Kalbėdama apie programos kūrinius, Beata pasakojo, kad kompozitoriams davė visišką laisvę, svarbiausia – sapnai: „Pirmiausia pasakiau kompozitoriams, kad programos tema yra „Dream“ – sapnai, nakties metas. Ir tada daviau jiems pilną laisvę – pasakiau, kad gali rašyti kaip nori, gali naudoti jiems įprastas ir patinkančias komponavimo, išplėstines technikas. Neribojau nieko. Visi kūriniai gavosi labai skirtingi – kiekvienas sapnus analizavo iš vis kitos perspektyvos, jautėsi kiekvieno individualus braižas. Tai man labai patiko. Pradžioje bijojau, kad kūriniai suvienodės, bet, laimė, to nenutiko“. Individualų požiūrį į sapnus turi ir kiekvienas atlikėjas, kuriam patikėta morfėjiška užduotis nešti kompozitorių sapnus klausytojams. Pavyzdžiui, pianistei Augustinai „sapnai neturi griežtų ribų – jie gali būt aiškūs ir turintys struktūrą, bet gali būti nenuspėjami, labai chaotiški. Todėl šiuolaikinė muzika yra labai tinkama terpė sapnų tematikai perteikti“. Fleitininkė Irina pasakojo: „Dažniausiai sapnuoju labai ryškius, ilgus, detalius sapnus – kartais pabudusi net pagalvoju, kad šitas galėtų būti vertas filmo scenarijaus. Nežinau, kodėl taip yra, bet tikiu, kad šios asmeninės patirtys sapnuojant psichologiškai labai padėjo priimant ir jaukinantis kiekvieną „Dream“ programos kūrinį. Visos kompozicijos savaip palietė mane ir sukėlė kontrastingų, bet artimų jausmų“. Muzikantė pasakojo, kad kūriniai „Lily“ ir „A Little Below Your Chest“ buvo artimiausi jos pačios sapnams: „ilgi, labai detalūs, fragmentiški, kinematografiški. Beatos Juchnevič kūrinys labai paveikė savo asmeniškumu – jis apie labai konkrečius kompozitorės išgyvenimus, o kūrinio dalys lyg skirtingi sapno etapai, kaip kine nuo užuomazgos veda link katarsiško epilogo. Ievos Parnarauskaitės kūrinys, nors tikriausiai sukėlė daugiausia iššūkių ruošiantis koncertui ir įrašams, galiausiai įgavo labai įspūdingą formą. Šiandien beklausydama įrašo puikiai įsivaizduoju šitą kūrinį vieno iš savo sapnų grojaraštyje“.

Ruošiant programą „Druskomanijai“ laikas tapo labai svarbiu dėmeniu. Dėl pandemijos kolektyvas nesimatė aštuonis mėnesius, o atėjus pavasariui „bam – ir kūriniai parašyti“. Per mėnesį fluorescensai turėjo paruošti visiškai naują programą su nauju kolektyvo nariu. Atėjus premjeros vakarui meno vadovė pasakojo: „Meldėmės, kad viskas praeitų gerai. Ačiū Dievui, praėjo neblogai“. Albume galime išgirsti, kad kūriniai skamba kur kas brandžiau ir užtikrinčiau. Panašu, kad pats kolektyvas įgijo daugiau drąsos, o ir pačios autorių sapnų vizijos per laiką atsiskleidė naujomis spalvomis. Apie tai Beata prasitarė: „Mes šiek tiek pailsėjom ir susitikom rudenį dar parepetuoti tą pačią programą. Ji buvo labiau susigulėjusi galvose. Iš tikrųjų „Druskomanijoje“ buvo sunku – per mėnesį reikėjo ne tik išmokti groti septynis kūrinius, bet ir įsijausti į septynis visiškai skirtingus charakterius. Per vasarą net ir negrojant tos muzikos, tiesiog mąstant apie ją, ji ir tie charakteriai susigulėjo. Rudenį susitikom parepetuoti ir turėjome naują iššūkį – per dvi dienas įrašėm visą albumą. Mes tokie ekstremalai!“ Irina prisimena: „Koncertui ruoštis turėjome palyginti mažai laiko, tad įsivažiuoti į tiek daug skirtingų nuotaikų kėlė nemažai panikos. Jau nebeprisimenu, bet neabejoju, kad 2021-ųjų gegužės sapnai tikrai atspindėjo šį intensyvų pasiruošimo laikotarpį. Kai ruošėmės įrašams, laiko buvo šiek tiek daugiau ir jau turėjome įdirbį po „Druskomanijos“ koncerto“.

Darbas su kompozitoriais taip pat buvo neįprastas. Meno vadovė pasakojo, kad kūrinių autoriai ateidavo į repeticijas, tačiau nieko kūriniuose per daug nekeitė – viskas buvo gerai parašyta, be to – gerai skambėjo. Kita vertus, pasak pianistės Augustinos, jie „paliko mažai nuorodų, kaip turėtų skambėti jų kūriniai – jie mums suteikė galimybę viską interpretuoti savaip, todėl patyrėme kūrybinių iššūkių, bet buvo labai įdomu kartu apmąstyti kiekvieno kūrinio esmę ir kiekvieną jo frazę“.

Kitonišką skambesį lėmė ne tik galvose nusistovėję kūriniai ar atsiradęs naujas pasitikėjimas savimi, tačiau ir savotišką atmosferą kurianti studijos aplinka. „Kūriniai koncerto metu įgavo labai aiškų pavidalą, o įrašuose jie nuskambėjo visai kitomis spalvomis. Galimai tam turėjo įtakos erdvė, kadangi koncertavome gan didelėje salėje, o albumą įrašinėjome akustiškai sausoje patalpoje. Įrašų studijoje girdėjome kiekvieną garso netikslumą ir turėjome kiekvieną kūrinį pakartoti keletą kartų“ – pasakojo violončelininkas Povilas. Saksofonininkas Evaldas džiaugėsi: „Nors susidūrėme su keblumais, esame labai patenkinti albumu, net jeigu ne viskas suskambėjo taip, kaip įsivaizdavome“.

Albume galima išgirsti šešių jaunų Lietuvos kompozitorių – Aleksej Kalinin, Mildos Venckutės, Neringos Banytės, Jūros Elenos Šedytės, Ievos Parnarauskaitės ir Beatos Juchnevič – kūrinius. Vieni jų – labiau patyrę kūrėjai, kiti dar tik pradeda savo kūrybinę kelionę. Čia susiduria labai skirtinga sapnų interpretacija, vaizdinga muzikos kalba, skirtingos atlikimo technikos, persipina siaubo, netekties, egzistencializmo elementai, lopšinių skambesiai ir pozityvaus žmogiškumo žinutės. Sapnai pirmiausia yra vaizdiniai, todėl ir skambanti muzika labai vizuali, leidžianti pasąmonei įsijausti ir regėti vaizdinius (prie to prisideda ir kai kurių autorių nuorodos į kino filmus, veiksmus ir judesius apibūdinantys žodiniai motyvai). Daugelis sapnų tematiką perteikia kaip vientisą būsenų kaitą, per kurią atsiskleidžia ir emocinis jos paveikumas. Ir išryškėja viena iš „Fluorescence“ nagrinėjamų idėjų – estetinis šiuolaikinės muzikos grožis. Todėl pasiruoškime ausines ar garso kolonėles ir prie ryto kavos, pavakario pasivaikščiojimų ar (šio teksto autorės atveju) kelionės traukinio metu pasinerkime į sapningą muziką.

Norintys įsigyti šviežiai iškeptą kompaktinę plokštelę, kviečiami rašyti asmeniškai kolektyvui ar meno vadovei per socialinius tinklus arba užsakyti ją bandcamp.com platformoje. Ateityje ją bus galima įsigyti ir Lietuvos muzikos informacijos centre. O nekantraujantiems tučtuojau išgirsti fluorescensų sapnus, albumas pasiekiamas internetinėse muzikos transliavimo platformose.