10 Geg Linas Paulauskis. Muzikos buvo atskirai. Muzika vėl viena
Laudacija Monikai Zenkevičiūtei (Monikaze), Lietuvos kompozitorių 2021 metų kūrinių rinkimuose už „Laws of Distraction“ pelniusiai premiją Elektroakustinių kūrinių kategorijoje.
Prieš kurį laiką mane apniko viena įkyri mintis, kad muzika šiais laikais (sakykime, nuo XX a.) lyg ir išsiskaidė į atskiras „muzikas“. Skirtingos „muzikos“, vos ne kaip atskiros meno šakos. Paklauskime įvairių žmonių, kas jiems yra „šiuolaikinė muzika“. Vieniems tai būtų new complexity, kitiems gal new age, nu metal, nu skool breaks, ar dar kokie new arba nu.
Žmogus vis tiek tokia būtybė, kad jeigu dalykai suskilo, jam norėsis kada nors juos vėl sujungti. Ir jungia – tačiau kaip? Tos, tarkime, populiaresnės muzikos atstovai užsinori būti „rimtesni“, tai samdosi ką nors, kas aranžuoja jų muziką prie jų prisijungiantiems orkestrams. Arba būna ir taip, kad akademinės muzikos atstovai nusisamdo ką nors, kas suprogramuotų jiems elektroninius bytus tuose jų kūrinių epizoduose, kur reikia. Pavyksta geriau arba blogiau.
O štai – ši kūrėja. Mokėsi kompozicijos Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Mindaugo Urbaičio klasėje. Ir atėjo laikas, kai pagalvojo – tie klubinės elektroninės muzikos kūrėjai (ar, tarkime, to intelligent dance music žanro atstovai) – kaip jie sukonstruoja tuos savo bytus? Gal ir man pavyktų?
Pavyko? Ne tas žodis! Sugalvojo ir išrado atpažįstamą savo stilių, kurį dabar galbūt ne vienas ir nuplagijuotų. Klausydamasis jos elektroninių bytų vis jauti jos kompozicijos mokslų patirtis – nes jie yra tiek niuansuoti, ir nebijosiu tokio žodžio, vos ne simfoniškai orkestruoti.
Taip ir klojosi jos kelias. Su skirtingiais (nors ir panašiais) vardais pasirodydavo skirtingose scenose. Vieną dieną ji laimi premiją chorinės muzikos konkurse „Vox juventutis“ arba aukštą vietą tarptautiniame radijo įrašų konkurse „Kompozitorių tribūna“ (International Rostrum of Composers). Kitą dieną – ištaško klubų sales kur nors Lietuvoje, Estijoje ar Jungtinėje Karalystėje, arba laimi M.A.M.A. Metų elektronikos atlikėjos apdovanojimą.
Taigi viena ranka darė vienus dalykus, kita kitus. Bet atėjo laikas, prieš kokius trejus metus, kai nusprendė – reikia pagaliau sujungti tuos dalykus, sujungti „muzikas“ į vieną muziką. Taip atsirado jos kūriniai elektroniniams bytams ir akustiniams instrumentams – pavyzdžiui, fleitai, chorui arba orkestrui.
Ir tai, ką ji čia išrado, pati išrado – nelabai buvo į ką nusižiūrėti ir pasaulio kontekste. Nes kiek gi yra tokių kompozitorių, kurie patys būtų ir beatmakeriai, ir orketrines partitūras rašytų. Taigi dabar, kaip sakiau, gal atsiras tokių, kurie bandys pamėgdžioti ir tokias jos patirtis bei priemones. Ar bent jau nuplagijuos, kad ir nesąmoningai, kai kuriuos konkrečius jos akordų derinius, tas jos „elektroninio bliuzo“ (kaip aš tai vadinu) harmonijas, nes jos yra tokios užkrečiamos.
Taigi, sveikiname Moniką Zenkevičiūtę Monikazę – už jos valandos trukmės epopėją elektronikai ir styginių orkestrui „Laws of Distraction“ (kartu su autore atliko Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dirigavo Modestas Barkauskas).
Lietuvos muzikos antena
Komentarų dar nėra