09 Kov Kotryna Lukšytė. Norisi tikėti, kad vėl viskas bus gerai. Kukli, bet žavinga Muzikos salė 2022
Po beveik dviejų metų pertraukos pagaliau įvyko Vilniaus knygų mugė. Tiek išsiilgtas įvairias kultūros sritis jungiantis renginys ne vienam tapo kasmetine tradicija. Buvo smagu vėl sugrįžti į Litexpo parodų rūmus (šįkart – ne skiepui), klaidžioti tarp knygynų ir leidyklų labirintų, maišytis minioje ir, žinoma, melomaniškai sielai dešimt kartų apeiti „Muzikos salę“. Čia, kaip ir kasmet, rinkosi įvairūs muzikos kūrėjai, leidėjai ir atlikėjai, pristatantys savo naujausią kūrybą ir leidinius, iš įvairių Lietuvos vietovių suvažiavo regionų atstovai, skambėjo koncertai, o LRT Opus scenoje vyko pokalbiai apie muziką. Taigi, ką čia galėjo išvysti muzikos mylėtojas ir profesionalus slampinėtojas?
Vos įžengus į parodų erdvę pasitiko erdvus asociacijos „Agata“ – „Muzikos salės“ motinos stendas. Ši gretutinių teisių įgyvendinimu besirūpinančios organizacija, vienijanti atlikėjus bei muzikos leidėjus įkūrė ir kasmet organizuoja „Muzikos salę“, tapusią neatsiejama „Knygų mugės“ dalimi. Čia įsikūrusiuose muzikos leidėjų, atlikėjų bei organizacijų salelėse kaip ir kasmet galima įsigyti naujausių ir žinomiausių jų įrašų bei atributikos, pasišnekučiuoti su menininkais bei pačiam pamuzikuoti. „Muzikos salėje“ kiekvieną kartą atsiskleidžia lietuviškos muzikos naujoves bei vyraujančias tendencijas. Be to, pasimato nedidelės lietuviškos, ypatingai alternatyvios, muzikos scenos privalumas – susikūrusi artima muzikantų bendruomenė, kurioje vietoj konkurencijos vyrauja bendradarbiavimas ir palaikymas. Vaikštinėjant tarp stendų sutinkame gausybę skirtingų muzikos žanrų atstovų. Tačiau pagrindinis dėmesys ir parodoje, ir pokalbių bei koncertų programoje, skiriamas populiariajai muzikai.
Kalbant apie muzikos leidinius, galime pastebėti, kad vinilinės plokštelės, prieš keletą metų išgyvenusios tikrą atgimimą, įsitvirtino kaip reikšmingas muzikos leidinių formatas. Šiuolaikinis klausytojas kasdieniniam pasiklausymui linkęs rinktis internetines muzikos sklaidos platformas, tad muzikanto gerbėjui vinilinė plokštelė tampa tam tikru fiziniu trofėjumi, kuris labai dažnai reiškia ir kokybiškesnę muzikos patirtį. Jų platinimui paskirti keli stendai, vienas jų įsikūręs ir pagrindinėje „Knygų mugės“ salėje. O ir daugelis muzikantų gerbėjams siūlė įsigyti vinilinius savo muzikos įrašus. Be to, buvo galima rasti ir kitų muzikos įrašų formatų: VHS kasetėse užfiksuotų koncertų vaizdo įrašų, audio kasečių, lazerį (taip, lazerį).
Be įprastų lietuviškos muzikos įrašų atstovų „Muzikos salėje“ šiemet įsikūrė ir tarptautinė naujiena – „Warner Music Baltics“ organizacijos stendas. Tai žymi per pastaruosius keletą metų prasidėjusį labai aktyvų bendradarbiavimą su pasauliniais muzikos leidėjais kaip „Warner Music Group“, „Universal Music Group“ ar „Sony Music Entertainment“, kurios įkūrė savo Baltijos valstybių būstines ir pradėjo nuoseklų bendradarbiavimą su perspektyviais populiariosios muzikos kūrėjais. Akademinės ir džiazo muzikos gerbėjai įrašų galėjo įsigyti tarptautinės šiuolaikinės muzikos leidėjų „ECM Records“, lietuviškos klasikinės muzikos platintojų „MAMA Studios“ bei džiazo ir eksperimentinės muzikos studijos „Jazz & Beyond“ stenduose.
Muzikantai lankytojų dėmesį stengėsi pritraukti įvairiomis veiklomis. Buvo galima išmėginti įvairius sintezatorius, pagroti tereminu, mikšeriais, elektroniniais būgnais, „Operomanijos“ stende – kurti įvairių gamtos stichijų garsus nedidele triukšmų mašina iš Arturo Bumšteino performaso „Blogi orai“. Taip pat veikė nuo „Muzikos salės“ neatsiejamos Svaro dirbtuvės, o „Dainų šventė“ virtualios realybės technologijų pagalba kvietė pasijusti jos dalyviu. „Knygų mugės“ Akademinės literatūros salėje Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras supažindino su įvairiais populiarių spektaklių, kaip pavyzdžiui, baleto „Spragtukas“, veikėjais.
Pirmiausia susipažinus su programa matosi, kad nemažai dėmesio skiriama chorinei muzikai. Ir ne be reikalo. 2024 m. švęsime Lietuvos dainų šventės šimtmetį, todėl vos įžengus pro šviečiančią arką į kultūros centrų erdvę lankytojus pasitiko Dainų šventės stendas, o koncertų scenoje skambėjo jai skirtas koncertas. Reikia nepamiršti ir regionų kultūros centrų, su kuriais „Muzikos salė“ ne pirmus metus dalinasi bendra erdve. Tai suteikia progą mažesnių Lietuvos miestų ir miestelių bendruomenėms pristatyti savo kultūrinę veiklą. Todėl koncertų ir pokalbių programoje netrūko ryškesnių kolektyvų ir projektų pristatymų. „Muzikos salės“ programoje daug dėmesio susilaukė ir dainuojamoji poezija. Visgi, tai yra žanras, kuriame tiesiogiai persipina muzika ir literatūra. Tad koncertų ir pokalbių programoje pristatyti keletas naujausių leidinių, kaip „Bardų dainų rinkinys. II dalis“ bei Kosto Smorigino ir Vytauto Lukočiaus „Geriausios dainos su orkestru“.
Grįžkime prie profesionalios akademinės muzikos, kurios „Muzikos salėje“ išties trūko. „Knygų mugės“ Akademinės, Grožinės ir Specializuotos literatūros salėse tradiciškai buvo įsikūrę Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Lietuvos muzikos informacijos centras, tačiau „Muzikos salėje“ be jau minėtų įrašų studijų ir „Operomanijos“ stendų bei, galbūt, krikščioniškos muzikos „Prabudimo orkestro“, daugiau nieko nebuvo. Rytinėse koncertų scenos programose, kuriose per praėjusius keletą metų buvo galima išgirsti ir Broniaus Kutavičiaus oratoriją „Paskutinės pagonių apeigos“, ir Lietuvos kamerinio orkestro koncertą, ir profesionalaus džiazo, dabar dominavo regioninės reikšmės renginių ir mėgėjų kolektyvų pristatymai. Tiesa, koncertų scenoje visgi nuskambėjo vienas kitas akademiškesnis pasirodymas. Ketvirtadienio pavakarę pasirodė vienas įdomesnių kolektyvų „Brave Noises“. Šie vaikinai „nušlavė“, deja, tuštoką salę gaivia šiuolaikinio džiazo banga. „Knygų mugės“ šeimos dienos rytą LNOBT pristatė trumpą muzikinį spektaklį „Mergaitės Marijos istorija“ pagal P. Čaikovskio muziką baletui „Spragtukas“.
Tačiau negalima griežtai teigti, kad akademinės muzikos atstovų nebuvo visiškai. Greta keleto alternatyvios muzikos kūrėjų buvo galima sutikti kompozitorę Agnès M, pristatančią savo 2020 m. išleistą elektroninės muzikos albumą „Synth Porn“. Ant LRT Opus pokalbių scenos apie savo kūrybą kalbėjo elektronikos kūrėjas Fume ir klasikinės akordeono muzikos populiarinimu užsiimantis Martynas Levickis, o apie muzikos terapijos poveikį ir svarbą pasakojo eksperimentinės ir tarpdisciplininės muzikos kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė ir muzikos terapeutė Vilmantė Aleksienė.
Sunku pasakyti, kodėl „Muzikos salėje“ buvo tiek nedaug akademinės muzikos atstovų. Atrodo, kad per praėjusius porą metų buvo išleista reikšmingų tiek šiuolaikinės, tiek klasikinės muzikos įrašų, įvyko ir nemažai įvykių bei renginių. Galbūt „Muzikos salės“ organizatoriai siekė pritraukti kuo daugiau publikos, o galbūt ir pati muzikų bendruomenė nerodė didelės iniciatyvos. Visgi, ir visa popandeminė „Knygų mugė“ nesusilaukė tokio didelio informacijos sklaidos kanalų entuziazmo, nemaža dalis informacijos pranykdavo nuolat besikeičiančių naujienų liūne, todėl tiek lankytojų, tiek dalyvių skaičius buvo kur kas kuklesnis. Pavyzdžiui, „Muzikos salė“ išsiteko viename aukšte, jame sutilpo ir regionai, ir LRT Opus pokalbių scena. Berašant šį tekstą šovė mintis, kad joje trūko muzikos festivalių, kasmet aktyviai pristatančių ateinančių metų programas ir siūlančių įsigyti pigesnius bilietus. Žinoma, jų apskritai trūko ir visoje Lietuvoje, daugelis jų buvo apriboti ar atšaukti dėl pasaulinio force majeure. Kai pagalvoji, pastaraisiais metais „Knygų mugei“ nesiseka – prieš dvejus metus ji įvyko likus keletui dienų iki nepaprastosios padėties įvedimo Lietuvoje dėl COVID-19 plitimo grėsmės, šįkart pirmąją mugės dieną Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą. Todėl nenuostabu, kad persismelkė slogi nuotaika ir įtampa.
Kaip bebūtų, smagu, kad „Knygų mugė“ įvyko. Smagu, kad šalia įvyko ir „Muzikos salė“. Ištikimiausi lankytojai (tokie kaip ir aš) tikrai su džiugiu jauduliu laukė šio įvykio, tarsi reiškiančio, kad viskas vėl bus gerai. Norisi tikėti, kad šis renginys, taip neplanuotai vis pažymintis pasaulinius pokyčius, vyks ir kitais metais. Ir norisi tikėti, kad vėl viskas bus gerai.
Lietuvos muzikos antena
Komentarų dar nėra