Algimantas Kubiliūnas. LKS Kauno skyriaus jubiliejus

11 Spa Algimantas Kubiliūnas. LKS Kauno skyriaus jubiliejus

Kaune gausu kultūrinių ir mokslinių institucijų: tai svarbus muziejų, teatrų, koncertinių organizacijų, meno mokyklų ir universitetų, mokslo institucijų miestas. Jame gyvena ir dirba daug įvairių sričių menininkų, veikia visų Lietuvos kūrybinių sąjungų skyriai. Be Vilniaus, nė vienas kitas Lietuvos miestas neturi tokios kultūros ir mokslo institucijų puokštės, didžiulės menininkų bendrijos, kaip kad Kaunas. Šiandien be Kauno negalėtume įsivaizduoti Lietuvos kultūros paveikslo, o Kauno – be Lietuvos kompozitorių sąjungos (LKS) Kauno skyriaus veiklos.

7-ojo dešimtmečio pabaigoje po muzikinių studijų Kaune apsigyveno talentingi ir iniciatyvūs jaunuoliai (Giedrius Kuprevičius, Petras Bingelis ir kt.), kurie visas jėgas skyrė pokario metais nustekento miesto muzikiniam veidui atgaivinti. Kauno filharmonijoje (tada – Vilniaus filharmonijos filiale) suorganizuotas mišrus choras, G. Kuprevičius pradėjo aktyvią šviečiamąją muzikinę veiklą jaunimo tarpe ir kt. Susibūrus nedidelei kompozitorių kuopelei, 1971 metų birželio mėnesį įkuriamas Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius, kuris sėkmingai gyvuoja ir dirba iki šiol. Taigi, šiais metais LKS Kauno skyrius mini savo produktyvios ir sėkmingos veiklos 50-metį.

Pasitinkant jubiliejų, balandžio 9 d. Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyrius surengė nuotolinę konferenciją „Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius. Paveldas ir dabartis“. Pranešimus skaitė G. Kuprevičius, Zita Bružaitė, Beata Baublinskienė, Rūta Gaidamavičiūtė, Dainora Merčaitytė ir Aušra Strazdaitė-Ziberkienė, kuri buvo ir pagrindinė renginio kuratorė. Birželio 19 d. Kauno evangelikų liuteronų bažnyčioje įvyko sakralinės muzikos koncertas „Didis esi“, kurį Pažaislio muzikos festivalis skyrė LKS Kauno skyriaus 50-mečiui. Skambėjo Daivos Rokaitės-Dženkaitienės, G. Kuprevičiaus, Raimundo Martinkėno, Giedrės Pauliukevičiūtės, Dalios Kairaitytės, Algimanto Kubiliūno, Vidmanto Bartulio kūriniai, kuriuos atliko lietuvių muzikai pasišventę atlikėjai: solistai Ieva Goleckytė (sopranas), Egidijus Bavikinas (tenoras) ir Kauno styginių kvartetas: Kauno styginių kvartetas: Karolina Beinarytė-Palekauskienė (1-as smuikas), Aistė Mikutytė (2-as smuikas), Eglė Lapinskė (altas), Saulius Bartulis (violončelė). Koncertą vedė muzikologė Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė

Netrukus įvyks LKS Kauno skyriaus 50-mečio minėjimui skirti du koncertai Kauno valstybinėje filharmonijoje. Spalio mėn. 14 d. 18 val. rengiamas netradiciškas renginys: klausytojams prisistatys visi Kauno kompozitoriai, kiekvieno kompozitoriaus bus atlikta po trumputę kompoziciją, patys kūrėjai gyvu žodžiu bendraus su klausytojais. Taip pat skambės ir išėjusiųjų amžinybėn Jono Dambrausko, Viktoro Kuprevičiaus, Vidmanto Bartulio kūriniai. Renginį ves Jurgis Kubilius. Kūrinius atliks Kauno atlikėjai: Ieva Goleckytė (sopranas), Giedrius Prunskus (baritonas), pianistai Mykolas ir Motiejus Bazarai.

Spalio 23 d. 17 val. grieš Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas Modesto Barkausko. Solistai – Tadas Motiečius (akordeonas), Ugnius Dičiūnas (obojus) ir Džeraldas Bidva (smuikas). Skambės G. Kuprevičiaus, D. Kairaitytės, A. Kubiliūno. Z. Bružaitės ir V. Bartulio kūriniai.

50-ties metų kelias pažymimas ne tik minėtais renginiais. Skyriaus vadovė, muzikologė Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė parengė nedidelį leidinį „Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriui 50“, kurį bus galima išvysti koncertų metu. Pristatydama leidinio turinį, įžanginiame žodyje sudarytoja rašo:

„Šis leidinys yra tarsi mažytė ekspozicija, fragmentiškai iliustruojanti 50 metų istoriją ir joje dalyvavusius žmones – LKS Kauno skyriaus narius. Nuotraukos, koncertų programos, partitūrų rankraščiai, eskizai, juodraščių fragmentai, kūrinių natų leidiniai, knygų viršeliai, dokumentai atspindi svarbias istorinio laiko detales (ypač sovietmečiu), liudija apie bendras ir asmenines skyriaus narių kūrybines veiklas, jų įvairovę, malonius susitikimus po ąžuolu G. Kuprevičiaus namuose. Kompozitorių ir muzikologų nuopelnai deramai įvertinti daugybe įvairiausių pagarbos ženklų – nuo Kauno savivaldybės iki aukščiausių valstybinių apdovanojimų. Leidinio apimtis leido parodyti tik dalį jų“.

Taigi, nuo pat įsikūrimo pradžios Kauno skyrius, nepaisant kelyje pasitaikiusių sunkumų, nuokalnių ir pakilimų, puikiai įsikomponavo į miesto muzikinį gyvenimą ir jau prabėgusių 50 metų veikla ir rezultatai – neištrinamas Kauno muzikinės kultūros istorijos fragmentas.

Lietuvos muzikos antena