29 Bir Apie muziką ir asmenybes. Pažaislio muzikos festivalyje – koncertas LKS Kauno skyriaus 50-mečiui
Tokiomis dienomis, kaip šios, tokiomis vasaromis, kaip šios, laikotarpiais, kaip šie mums reikalinga priebėga. Priebėga kūnui, sielai ir protui – nuo karščio, informacijos, nuomonių ir baimės. Valandėlei pabėgti, sustoti, paklausyti nuostabios muzikos ir pamąstyti buvo galima sakralinės muzikos koncerte „Didis esi“, skambėjusiame gilias tradicijas turinčiame Pažaislio muzikos festivalyje, jaukioje Kauno evangelikų liuteronų bažnyčioje, karštą birželio 19-osios dieną.
Dauguma kūrinių, atliktų šiame koncerte, buvo sukurti 2019 metais ir skambėjo tradiciniame sakralinių premjerų vakare 2019 metais, Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje. Esu apie aną koncertą rašiusi, todėl šiame tekste stengsiuosi labiau pabrėžti skirtumus.
Koncerte skambėjo Giedriaus Kuprevičiaus kelias versijas (1990, 2016, 2019) turintis „Preliudas Marijai“ styginių kvartetui (pagal Česlovo Sasnausko giesmę „Marija, Marija“), Raimundo Martinkėno „Odė Grigaliui“ tenorui ir styginių kvartetui (ž. Ps 118), Giedrės Pauliukevičiūtės Ave Maria sopranui ir styginių kvartetui, Dalios Kairaitytės Vidi Aquam balsui ir keturiems instrumentams, Algimanto Kubiliūno „Saulės žiedelis“ tenorui ir styginių kvartetui (ž. Bernardo Brazdžionio), Vidmanto Bartulio Psalmė sopranui, tenorui ir styginių kvartetui. Koncerto programą papildė pradžioje skambėjęs Daivos Rokaitės-Dženkaitienės „Organa“ styginių kvartetui.
Ir kaip puiku, kad kompozicijas atliko talentingi, nuolat tobulėjantys, plataus profilio dainininkai Ieva Goleckytė (sopranas), Egidijus Bavikinas (tenoras) ir keturiasdešimties metų jubiliejų minintis Kauno styginių kvartetas: Karolina Beinarytė-Palekauskienė (1-as smuikas), Aistė Mikutytė (2-as smuikas), Eglė Lapinskė (altas), Saulius Bartulis (violončelė). Koncertą organizavo ir vedė muzikologė Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė.
Vis dėlto, didelė sėkmė ir didelis malonumas dar kartą pasiklausyti patikusių kūrinių ir juos atliekančių puikių atlikėjų. Ypač per laiko prizmę ir kitoje erdvėje. Tenka pripažinti, jog po šviesių ir aukštų Jėzuitų bažnyčios erdvių, nedidelėje Evangelikų liuteronų bažnyčioje muzika skambėjo kitaip – arčiau ir aiškiau. Galbūt čia netgi tiktų žodis – tikriau? Nes buvo tiek šviesios gyvybės ir nuoširdaus artumo jausmo. O kaip gi kitaip? Juk šie atlikėjai pažįsta kiekvieną kompozitorių, sėdėjusius visai netoli. O Kauno styginių kvartetas, atlikęs daugybę kauniečių premjerų, kiekvieną kartą nustebina subtiliu atlikimu. Galgi nebus per daug pagyrų, jeigu pasikartosiu, jog kiekvieno kompozitoriaus kūrinius kvartetas atliko skirtingai, įtaigiai, regis, ne tik kruopščiai išieškojęs kompozicijos tematiką, bet ir atliepdamas į kompozitoriaus asmenybę.
Koncerto pradžioje skambėjo D. Rokaitės-Dženkaitienės „Organa“ (2004) styginių kvartetui, Kauno styginių kvarteto įgrotas kompaktinėje plokštelėje „L’Eau éblouissante“ (2007). Energingas, sodrių sąskambių kūrinys itin derėjo sakralios muzikos koncerto pradžiai.
Kauno styginių kvartetui dedikuota kompozicija G. Kuprevičiaus „Preliudas Marijai“ tęsė koncertą. Kaip akcentavo kompozitoriaus žodžius koncertą vedusi muzikologė K. Mikuličiūtė-Vaitkūnienė, šia giesme susižavėjo net popiežius Jonas Paulis II, kuris viešėdamas Lietuvoje, ją pavadino viena gražiausių giesmių, skirtų Švč. Mergelei Marijai. Kauno styginių kvarteto atliekama kompozicija skambėjo nuostabiai, joje išryškėjo ne tik giesmės melodijos grožis, regis praplėstas, sustiprintas tik ten, kur reikėjo, neužgožiant giesmės esmės.
Kompozitoriaus R. Martinkėno tenorui ir styginių kvartetui sukurtoje kompozicijoje „Odė Grigaliui“ (2017), skirtoje pagerbti šventąjį popiežių Grigaliui, gražiai susipynė psalmių tonai, grigališkojo choralo motyvų imitacijos ir 118 Dovydo psalmės tekstas suausti į kompozitoriaus taip mėgstamą daugiasluoksnį, dažnos harmoninės kaitos audinį.
Šis gilus, gal net sielvartingas G. Pauliukevičiūtės Ave Maria sopranui ir styginių kvartetui pratęsė kompozitorės giesmių, skirtų Švč. Mergelei Marijai, seką. Reikia pažymėti kaip subtiliai derėjo I. Goleckytės balsas ir Kauno styginių kvarteto skambėjimas, visą kūrinį išlaikęs klausytojų dėmesį. O kaip teigė pati kompozitorė – prisilietus prie šios maldos daugiau kaip prieš dvidešimt metų, su šia malda jaučia ypatingą ryšį.
2019 metais pažymėjau, jog A. Kubiliūno kompozicija tenorui ir styginių kvartetui „Saulės žiedelis“ buvo neabejotina koncerto kulminacija. Tuomet atrodė, jog E. Bavikino balsas užpildė visą Jėzuitų bažnyčios erdvę. Šį kartą, kitokioje erdvėje šis kūrinys nuskambėjo kitaip – ramiau, subtiliau, bet su tuo pačiu nuoširdžiu dėkojimu. Čia ir vėl noriu pabrėžti pagirtiną A. Kubiliūno ištikimybę lietuviškam žodžiui, kuris klausytojui leidžia geriau įsigilinti į kūrinį.
D. Kairaitytės kompozicija Vidi Aquam (Regėjau versmę) balsui ir keturiems instrumentams, kurį atliko I. Goleckytė ir Kauno styginių kvartetas, paremtas Šv. Velykų vigilijos tekstu. Šioje erdvėje ramus, šviesių skambesių kūrinys nuskambėjo ypač grynai ir aiškiai.
Koncerto pabaigai parinkta jau išėjusio V. Bartulio Psalmė, kurią atliko I. Goleckytė, E. Bavikinas ir Kauno styginių kvartetas. Kompozitorius apie kompoziciją yra sakęs, kad tai „diatoniška, giedra, viltinga“ psalmė. Šioje erdvėje ji nuskambėjo tiesiog ypatingai – tarsi senovinė kantičkų giesmė, ramiu liūliavimu suartindama mus su praeitimi ir – su išėjusiais.
Koncertas buvo skirtas Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus penkiasdešimtmečiui ir tai buvo jau antrasis renginys, dedikuotas šiai progai. Pirmasis – pavasarį vykusi Kauno miesto muziejaus drauge su LKS Kauno skyriumi organizuota konferencija „Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius. Paveldas ir dabartis“, kurioje pranešimus skaitė G. Kuprevičius, Beata Baublinskienė, Dainora Merčaitytė, Rūta Gaidamavičiūtė, Zita Bružaitė ir šių eilučių autorė. Jau penktą kartą organizuojama Kauno miesto muziejaus konferencija skiriama muzikos paveldo tyrimams, po konferencijų leidžiami straipsnių rinkiniai.
LKS Kauno skyriuje, nuo jo įkūrimo 1971 metais, buvo ir yra labai skirtingos asmenybės, vykdančios labai skirtingas veiklas. Ir nuomonės jų net nesutampa įvairiausiais klausimais. Ir nedievina jie vieni kitų. Ir tai yra puiku, toks tas muzikinis Kaunas – spalvingas, kontraversiškas, įvairialypis.
Šiuo metu LKS Kauno skyrius vienija skirtingų kartų ir skirtingas veiklas vykdančius kompozitorius: Algirdą Brilių, Z. Bružaitę, G. Pauliukevičiūtę, D. Kairaitytę, A. Kubiliūną, G. Kuprevičių, R. Martinkėną, Viltę Žakevičiūtę ir muzikologus: Darių Kučinską, K. Mikuličiūtę-Vaitkūnienę, Aliną Ramanauskienę ir A. Strazdaitę-Ziberkienę. LKS Kauno skyriaus nariais buvo kompozitoriai Jonas Dambrauskas (1892–1982), Viktoras Kuprevičius (1901–1992), Vladas Švedas (1934–2012), D. Rokaitė-Dženkaitienė (1972–2010), V. Bartulis (1954–2020), muzikologė Eugenija Ragulskienė (1924–1990). Tai – ne vien pavardės, bet aktyvi kūrybinė, koncertinė, pedagoginė, publicistinė veikla ir Kauno kultūrinio gyvenimo kontekstas.
Jeigu kalbėtume apie penkiasdešimtmetį žmogų, sakytume, kad jis brandus, daug ko pasiekęs ir žinantis ko nori. O jeigu kalbame apie kompozitorius ir muzikologus? LKS Kauno skyrius – tai ir muzikos paveldas. Vien ko verti skyriaus „startinio“ penketo nariai, kurių net keturi gimė, gyveno Pirmoje Lietuvos Respublikoje. J. Dambrauskas mokslus baigė Varšuvos muzikos institute, o per ilgą gyvenimą buvo dirigentu, vargonininku, dirbo Valstybės teatre, vadovavo draugijos „Gabija“, Kauno Įgulos bažnyčios chorui, Kauno universiteto, KPI studentų chorams. 1939 metais Valstybės teatre jis dirigavo savo redaguotą Miko Petrausko operą „Eglė“. Jo sukurta „Malda už Tėvynę“ buvo pradedama Kauno radiofono programa. V. Kuprevičius, kurio jubiliejus buvo taip gražiai paminėtas Kauno filharmonijoje, visam laikui liks atmintyje kaip Kauno kariliono restauratorius ir muzikas, daugybės dainų, ypač „Skambėk, pavasarėli“, „Pajūriais, pamariais“, „Vasilkėliai“ autorius. Su muzikos paveldu Kauno skyrius yra smarkiai susijęs – net keli jo nariai dirbo (ir tebedirba) muziejuje – vėlgi „startinio“ penketo nariai, kompozitoriai A. Kubiliūnas (1939) buvo pirmuoju K. Petrausko memorialinio muziejaus (dabar Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyrius) direktorius, vėliau daugybę metų dirbęs pedagoginį darbą J. Gruodžio konservatorijoje – ir kiek kompozitorių išugdęs! Muziejui vadovavo ir kitas pirmeivis – kompozitorius ir etnomuzikologas, pedagogas V. Švedas. Su tuo pačiu muziejumi ilgam gyvenimus susiejo ir kiti nariai – muzikologė, muziejininkė, daugybės leidinių autorė ir energingoji skyriaus vadovė K. Mikuličiūtė-Vaitkūnienė ir šių eilučių autorė. O penktojo „startinio“ penketo nario, pirmojo skyriaus vadovo G. Kuprevičiaus (1944) veiklas taip pat būtų sunku suminėti – kompozitorius, karilionininkas, publicistas, kartu su A. Kubiliūnu teikęs kauniečiams muzikinių įvykių apžvalgas ir ne tik. Aktyvūs jie ir dabar. Atrodytų, kad kitaip ir būti negali. O jų energijos ir kūrybinio produktyvumo galima tik pavydėti.
Regis, tik paminėjau kelis LKS Kauno skyriaus narius, o kiek eilučių gavosi. O juk, ko gero, kiekvienas vertas atskiro straipsnio ar net knygos! Kaip ir rašiau pradžioje – veiklų įvairiapusiškumas, charakterių skirtumai lemia, jog skyriaus narių veikla gražiai apima, ko gero, viso Kauno muzikinį gyvenimą – savo kūryba, pedagoginiu, moksliniu darbu, tylesne ar garsesne veikla. Vaikščiodami po Kauną, jo muziejus, bažnyčias, pro memorialines lentas, paminklus, mes kontaktuojame su gyva Kauno ir visos Lietuvos muzikos istorija. O kartu su mumis vaikšto kompozitoriai ir jų mokiniai, jau turintys savo mokinių, amžinai neramūs muzikologai ir, žinoma, – lietuviškos muzikos atlikėjai, dainininkai ir muzikantai, be kurių, tiesa sakant, sunku išgyventi būtų tam muzikos paveldui.
O pabaigai – truputį nerimtai. LKS Kauno skyrius, aktyvūs kompozitoriai ir muzikologai, yra kaip tvirtas akmenėlis, galintis tapti daugelio dalykų pagrindu. O to nenorint – gali tiesiog nemaloniai spausti bate ar skrieti į langą. Žiūrint kam ko reikia.
O rudenį laukia daugiau renginių. Yra ko laukti!
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Lietuvos muzikos antena
Komentarų dar nėra