21 Gru „Melos“ pristato Ryčio Mažulio kūrinio „Nedum capillos“ premjerą
Naujosios vokalinės muzikos kolektyvas „Melos“ pristato Ryčio Mažulio kūrinio lygiems balsams „Nedum capillos“ premjerą. Tai – jau aštuntasis šio kompozitoriaus kūrinys „Melos“ repertuare. „Nedum capillos“ nuo gruodžio 21 d. galite klausytis „Spotify“ platformoje.
Šį kūrinį R. Mažulis parašė 2018 m., bet pirmasis atlikimas skambės tik dabar. Palyginti neseniai kompozitorius sumanė išnešti kūrinį į viešumą. Lapkričio mėnesį R. Mažulis „Nedum capillos“ pristatė dviejuose LMTA organizuojamuose renginiuose: konferencijoje „Muzikos komponavimo principai“ ir Kūrybinių-informacinių susitikimų studijoje (KISS). Čia R. Mažulis pasakojo apie jau kurį laiką užsimezgusią kompozitoriaus-atlikėjų bendrystę ir šviežiausią bendrą patirtį – kūrinį „Nedum capillos“.
Visus R. Mažulio kūrinius lygiems balsams savo repertuare turinčio „Melos“, atrodo, negąsdina kompozitoriaus muzikos kompleksiškumas (mikrotonai, politempai ir kt.). „Nedum capillos“ – ne išimtis: čia atlikimo iššūkius kelia kūrėjo pamėgti mikrointervalai. „Kūrinys labai „laboratorinis“, jį galima atlikti tik su guide-track’ais ausinėse, nes naudojami labai maži skirtingo dydžio mikrointervalai ir politempai“, pasakoja kompozitorius R. Mažulis. „Nedum capillos“ sumanytas kaip „vienos natos“ muzikos kūrinys su mikrotoniniais vediniais. Kompoziciją galima skelti į dvi dalis pagal garso judėjimo kryptį. Pirmoje dalyje atspirties tašku tampa garsas la, nuo kurio visi balsai ima judėti aukštyn. Antroje dalyje judėjimas priešingas – nuo garso si skambesys keliauja žemyn. Įstabu tai, kad septynias minutes trunkančio kūrinio visas skambesys vyksta vos vieno tono ribose (pirmos oktavos a-h). Tačiau šį vieną toną kompozitorius išnaudoja pasitelkdamas eilę mikrointervalų: naudojami 1/16, 1/8, 3/16, ¼, 5/16, 3/8, 7/16 tono intervalai, nurodomi centais virš alteruotų natų.
Kompozicijoje preciziškas ir laiko struktūravimas. Šeši balsai per tą patį laiką atlieka 88, 85, 81, 76, 70 ir 63 aštuntines natas, suskirstytas į įvairaus dydžio taktus. Kūrinyje vienu metu nuolat skamba šeši skirtingi tempai (kiekvienam balsui – skirtingas tampas), besirotuojantys skirtinguose balsuose simetriška tvarka. Žinoma, tikslų tokio kūrinio atlikimą garantuoja tik guide-track‘ų naudojimas – tai pavyzdys, kai iš esmės tik šiuolaikinės technologijos įgalina muziką nuskambėti gyvai.
Šalia mikro-tikslių raiškos priemonių ir šiandienos įrangos galimybių, kūrinys turi ir viduramžių dvelksmą. Kaip teigia R. Mažulis, „Nedum capillos“ ritmiką įkvėpė viduramžių ritminis modusas brevis-longa, kurio antroji nata alteruojama. Kompozicijos ritminės struktūros pagrindas – dviejų natų figūra: visame kūrinyje skamba tik trumpos ir ilgos natų figūra, kurioje antroji vis ilginama.
Viduramžiai buvo ir kūrinio teksto šaltinis. R. Mažulis pasirinko viduramžių filosofo scholasto Tomo Akviniečio citatą iš traktato „Apie prikelto kūno vientisumą“: Nedum capillos resuscitatum esse videtur aliis membris (liet. „Vietoje plaukų verčiau prisikels kitos kūno dalys“). Beje, ši citata buvo panaudota ir šiuolaikinės literatūros kūrinyje – rašytojo Gabrielio García Márquezo romane „Apie meilę ir kitus demonus“, pagal kurią vengrų kompozitorius Péteris Eötvösas sukūrė operą „Meilė ir kiti demonai“ (2008), o ją R. Mažulis matė tais pačiais metais Vilniuje vykusiame „Pasaulio muzikos dienų“ festivalyje. Taip per kompozitoriaus menines patirtis citata rado vietą ir paties kūrinyje.
Ar užrašyta muzika kaip nors atspindi tekstą? „Kaip visada, aš laikausi balakauskiško požiūrio, kad kompozitorius gali kompetentingai paaiškinti savo kūrinio sandarą, bet nelabai žino, ką jis reiškia, kokias prasmes perteikia“, R. Mažulis laikosi nuostatos apie savo muziką kalbėti tik objektyvioje plotmėje. Kita vertus, čia pat priduria: „Galbūt ilga linija (viena nata su mikro „apipynimais“) mano kūrinyje simbolizuoja plauką – bet, kiek prisimenu, kurdamas apie tai negalvojau…“ Taigi atsakomybė susikurti skambančios muzikos prasmę lieka pačiam klausytojui.
Įrašo galite klausytis čia.
„Nedum capillos“ įrašo rėmėjas – Lietuvos kompozitorių sąjunga.
Komentarų dar nėra