02 Gru „Mano nata“ recenzija. Miglė Sasnauskaitė. Ruduo, staugsmas, traukiniai… ir ateity žymūs vardai
Nacionalinis jaunųjų kompozitorių kūrinių konkursas „Mano nata“ tęsia jau vienuoliką metų trunkančią tradiciją. Kasmet konkursas suvienija dar mokyklose besimokančius ir kūryba save išreiškiančius vaikus ir jaunuolius. Šitaip siekiama skatinti jaunimo domėjimąsi profesionalia muzika ir kompozicijos studijomis. Kaip ir didžioji dalis renginių šiais metais, finalinis koncertas buvo perkeltas į virtualią erdvę, suteikiant galimybę klausytojams atiduoti balsą už labiausiai patikusį kūrinį. Konkurso dalyviai suskirsyti į dvi autorių kategorijas – jaunesniųjų ir vyresniųjų. Žvelgdami į balsavimo lentelę ir dviejų kategorijų laureatus, pastebėsime, kad žiuri komisijos nuomonė dažnai kardinaliai skyrėsi nuo virtualiai balsavusių klausytojų. Daugelis apdovanotų autorių kūrinių surinko vos keletą, ar netgi nei vieno visų žiūrovų atiduotų balsų. Tai ryškiai atspindi skirtingų vertintojų nuomonę. Recenzijoje apžvelgti kūriniai pasirinkti pagal asmeninius interesus, įtakos tam neturėjo nei komisijos, nei kitų klausytojų nuomonė. Vieni sužavėjo ausiai malonia melodine linija, kiti – intriguojančiais sąskambiais ar atlikėjų sudėtimi.
Finaliniame konkurso koncerte didžioji dalis kūrinių buvo atliekami profesionalaus Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinio ansamblio „Musica humana“, diriguojamo Roberto Beinario. Priklausomai nuo atliekamos jaunųjų kompozitorių kūrybos atlikėjų sudėties, scenoje buvo galima išvysti įvairius instrumentų derinius. Tačiau kai kurie kūrėjai savo darbus atliko patys.
Be galo džiugu, kad festivalyje dalyvauti nepabūgsta ir savo kūrybą išdrįsta demonstruoti jaunesni konkurso dalyviai. Jauniausios autorės diplomu apdovanota vos devynerių metų Inesa Narauskas, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivė. Finaliniame koncerte Inesa pati atliko savo kūrybą – lakonišką fortepijoninį trijų dalių formos reprizinio tipo kūrinį „Švelnus ruduo“. Minoriškas ir melancholiškas skambesys lengvai tapė drėgno, niūraus, bet taip pat jaukaus rudens paveikslą.
Nemažai virtualių klausytojų savo balsą atidavė vienuolikmečiui Laurynui Beinariui ir jo kūriniui „Traukinys kalnuose“. Itin jaunas kūrėjas Laurynas pasirinko drąsų sprendimą panaudoti gausesnę atlikėjų sudėtį, kai tuo tarpu jo amžiaus kategorijoje dominavo kameriškesni pasirinkimai. Kompozicijoje juntamas polinkis į šiuolaikinę muziką, yra disonuojančių sąskambių, primenančių traukinio skleidžiamus garsus. Styginiai instrumentai smulkiomis ritminėmis natų vertėmis iliustravo traukinio bėgių garsą. Su kulminacija tempas greitinamas, tad juntamas vis didėjantis greitis ir įtampa. Nors autoriaus darbas nedidelės apimties, tačiau muzikine prasme atliktas itin gerai.
Didžioji dalis vyresniųjų kompozitorių kategorijoje skambėjusių kūrinių savaime pasižymėjo kur kas ryškesne plėtote ir instrumentuote. Tikriausiai tam įtakos turi ir gausesnis žinių bagažas sukauptas per kiek daugiau metų, be to, galima pastebėti, kad vyresnieji nebijo eksperimentuoti, todėl jų kūrybą būtų galima priskirti prie šiuolaikinės muzikos. Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos abiturientės Liepos Vozgirdaitės kūrinys „Gerk iki soties ir nusiramink“ styginių kvartetui išsiskiria ne tik įdomiu pavadinimu, bet ir itin aštriais, tarpusavyje nederančiais garsais. Taip pat gausiai dominuoja įvairių registrų pizzicato atliekami motyvai. Momentais jie skamba labai žaismingai, tačiau iškart po to kontrastingai grįžtama prie rėžiančių sąskambių.
Vyresniųjų konkursantų kontekste kur kas išskirtinesnis buvo Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokinės Klaudijos Kuzaitės kūryba, mat jos kūrinys „Lapis lazuli: lazuritas“ kameriniam ansambliui pasižymėjo kiek romantiškesne stilistika ir plėtojimu. Lyriški ir svajingi sąskambiai, vedimas bei kulminacija sudarė įspūdį, kad kūrinys itin panašus į filmo takelio muziką ir tikriausiai netgi galėtų būti tam panaudotas.
Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokinės Justinos Dvarionaitės kūrinys „Andalūzija“ gan stipriai priminė pietietiškus kraštus. Trumpų ritminių verčių motyvus pradeda griežti violončelė ir altas, pamažu prisijungia kiti styginiai. Melodinei linijai svarbios pirmojo smuiko ir obojaus partijos, jose dažniausiai klausiamuoju–atsakomuoju pobūdžiu skamba pagrindinis, šokį primenantis motyvas, kaskart pasikartojantis kūrinio eigoje ir retkarčiais suskambantis kitų instrumentų partijose. Kūrinio pabaiga arkos principu siejasi su pradžia – nutyla pirmi, antri smuikai, o altas su violončele užbaigia visą kompoziciją. Lengvai klausoma, žaisminga melodija maloniai žavi ausį ir neleidžia jausti diskomforto.
Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokinės Julijos Bakševičiūtės „Staugsmas“ vainikavo konkurso „Mano nata“ koncertą. Nuo pat pirmų garsų pasijunta slegianti ir aimanas primenanti nuotaika. Fleitos ir klarneto partijose skamba pagrindinė melodinė linija. Juntama įtampa išlieka viso kūrinio metu, su kulminacija ji vis didėja, sukuriamas chaoso įspūdis, aukščiausiame taške gan ryški timpanų partija. Po jo pasijunta grįžimas į pradinę nuotaiką, tik staugsmo įspūdis čia kuriamas kur kas ryškiau. Styginiai instrumentai imituoja dejavimą, lėtai gęsta ir visai nutyla. Pavadinimas atitinka keliamas emocijas, staugsmas pajuntamas ne iškart, bet kompozicijos metu einama link to.
Džiugu, kad festivalio dėka kasmet atkreipiamas dėmesys į dar augančią ir bręstančią kompozitorių kartą. Galima tikėtis, kad jaunieji kūrėjai ateityje savo kūrybą demonstruos ne tik gimtojoje Lietuvoje, bet ir plačiajame pasaulyje, taip garsindami savo Tėvynės vardą užsienyje. Taip pat pagirtina, jog šiais metais prie konkurso leista prisiliesti ne tik kūrėjams, savo jėgas galėjo išbandyti ir jaunieji muzikologai, taip jaunuoliai skatinami domėtis ne tik kompozicijos, tačiau ir muzikos tyrimų studijomis.
Miglė Sasnauskaitė, Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos IV klasės moksleivė (mokytoja Vitalija Mockutė)
Pirmojo moksleivių muzikos recenzijų konkurso „Mano nata“ III vietos laimėtoja.
Koncerto įrašas skelbiamas čia: https://www.voxart.lt/konkurso-mano-nata-koncertas/
Lietuvos muzikos antena
Komentarų dar nėra