02 Gru „Mano nata“ recenzija. Beatričė Misevičiūtė. Apdovanoti unikalūs jaunųjų kompozitorių kūriniai
Jauniausieji Lietuvos kompozitoriai šių metų pavasarį vėl turėjo progą išbandyti savo jėgas nacionaliniame moksleivių muzikos kūrinių konkurse „Mano nata“, kuris buvo rengiamas jau vienuoliktą kartą. Konkursas rengiamas su gražiu tikslu – skatinti jaunųjų muzikų domėjimąsi šiuolaikinės akademinės muzikos kūrimu, suteikti jiems galimybę varžytis tarpusavyje ir būti apdovanotiems. Na, o mes, žiūrovai, ištroškę išgirsti naujų skambesių, net ir tokiu sudėtingu metu, kai pasaulyje siaučia pandemija, turime unikalią galimybę stebėti šio konkurso geriausių kūrinių, patekusių į finalinį etapą, koncertą internetu. Finalas: dvidešimt skirtingų jaunųjų muzikos autorių kūrinių, dvi amžiaus kategorijos, šešios žiuri skirtos prizinės vietos, specialus apdovanojimas jauniausiai konkurso dalyvei ir atskiras prizas daugiausiai publikos balsų internete pelniusiam autoriui.
Koncerte išgirstame įvairių instrumentinių sudėčių, skirtingų tempų, apimčių, nuotaikų ir pakankamai unikaliais skambesiais parašytų kūrinių, tačiau stebėdama visą koncertą vis vien jaučiau panašią emociją, kuri siejo visus tuos kūrinius į kažkokią bendrą visumą. Ta emocija linksta į tokią ramesnę, gal net ir kiek slogią pusę. Dauguma kompozicijų parašytos lėtesniu tempu, gana panašiu garsumu, nors vietomis tikrai galima išgirsti ir originalių intonacijų, skambesių. Ar tai gerai, ar blogai, pasakyti negaliu. Šiame konkurse juk dalyvauja jauni žmonės, kurie nori kurti, tikėtina, kad mato save kuriant ir ateityje, galbūt svajoja apie kompozitoriaus profesiją. Kūrybinis unikalumas, savojo stiliaus ieškojimas yra vien tik per praktiką pasiekiami dalykai. Na, bet kol kas, šiame koncerte klausydama jaunųjų autorių kūrybos, įžvelgiau nemažai vienodumo, pasigedau savitumo. Priežastys gali būti įvairios. Gal tai to paties amžiaus jaunuolių gyvenimo aktualijos jungia juos? O gal panašaus stiliaus klausomi ir atliekami kūriniai.
Kaip bebūtų, žiuri savo nuomonę išsakė skirdama prizines vietas konkretiems, juos sužavėjusiems kūriniams. Jaunesniųjų kategorijoje mane nustebino jaunųjų autorių nemenkas muzikinių instrumentų išmanymas ir mokėjimas juos sujungti į vieną kompoziciją. Komisija šiuos gebėjimus įvertino skirdama net dvi prizines vietas didesnės instrumentinės sudėties kūriniams. Na, bet man pačiai buvo įdomiau pajausti, kokios muzikinės idėjos vyrauja mano bendraamžių kūryboje, todėl plačiau nagrinėjau vyresniųjų grupę, kurioje visos trys aukščiausiai įvertintos kompozicijos – mažesnės instrumentinės sudėties (iki keturių instrumentų) kūriniai. Jie šioje kategorijoje dominavo, tačiau neįvertinti liko dar penki.
Klaipėdietės Gabrielės Zinkutės smuiko ir fortepijono duetas „Dvi pjesės“ – romantiniu prieskoniu grįsta muzika. Klausant atsiskleidžia kompozitorės meilė gražiai smuiko melodijai. Dvi kompozicijos dalys, lyg jausmingos frazės, pasakytos panašiais žodžiais, tik su skirtinga emocija. Pirmoji – aktyvesnė, pilna įvairesnių štrichų ir instrumentų melodijos perėmimų. Antroji – ramesnė, labiau skausmu išjausta vieno instrumento melodija su gražiu dinamikos pakeitimu. O jos abi susijungusios į vieną davė gražų kūrinio pabaigos sakinį. Duete dominuoja smuikas, o fortepijonas tik pirmoje pjesėje trumpam perima smuiko melodiją, tačiau visumoje yra gerokai labiau išplėtotas kaip pritariantysis instrumentas. Manau, kad šioje kompozicijoje didelė laisvė yra palikta atlikėjams. Tikėtina, kad net minimalūs tempo ar dinamikos pokyčiai kūrinį atskleistų vis naujomis spalvomis ar net nuotaikomis. Bet šį kartą „Dviejų pjesių“ skambesiai atitiko tą mano jaučiamą viso koncerto nuotaiką – lyg ir tas pats, bet vis tiek kitaip.
Kitas kūrinys iš pajūrio – tai Izidės Marcinkutės „Mozaika“. Scenoje autorė sudėliojo keturių instrumentų – dviejų smuikų, violončelės ir fortepijono – mozaiką, kuri įsipiršo į klausytojų ausis savo šviesiu garsu. Jaunosios kompozitorės simfoninis mąstymas leido pasimėgauti neilga gana nuotaikinga melodija, bet tuo pačiu ir sukėlė lengvą chaosą mano galvoje. Neišgryninta forma, be ryškių dinamikos pokyčių ir be aiškios kulminacijos atlikta kompozicija. Nors štrichų kaita įnešė į ją kažko kitokio. Panašu, kad tai autorės vienas iš pirmųjų bandymų kurti derinant tokią instrumentų sudėtį. Kol kas tai labiau atrodo kaip ieškojimai: pirmoje kūrinio dalyje instrumentai pasidalina tarsi į dvi stovyklas, kurių vienoje – fortepijonas, kitoje – styginiai. Tiesa, antroje dalyje panašu, kad instrumentai jau atranda savo vietą ansamblyje. Gal toks tas mozaikos tikslas – lengvas chaosas? Šis kūrinys taip pat labai limpa prie viso koncerto ir jo nuotaikos.
Justino Valionio fleitos ir obojaus duetas „Medžiagos“ koncerte suskambėjo kaip polifoninė, paprasta, bet tuo pačiu ir šiuolaikiška kompozicija. Dviejų instrumentų medžiagos lyg ir pinasi tarpusavyje, papildo viena kitą, tačiau pirmojoje dalyje atrodo, jog atskyrus šiuos du instrumentus girdėtume visiškai savarankiškas solo partijas. Galbūt net tos atskiros partijos būtų suskambėjusios daug maloniau, nei kad sujungtos. Antrojoje dalyje jau labiau girdisi instrumentų duetas ir bendras kūrinio atlikimas. „Medžiagos“ pripildytos pasikartojančių motyvų. Kai kur galima girdėti kažką panašaus į džiazo prieskonius, kas ir atneša šiai kompozicijai šiuolaikiškumo. Negaliu sakyti, jog jau girdėjome koncerte panašių skambesių, bet bendrame kontekste „Medžiagos“ taip pat tiesiog eina ir praeina, be didesnių išsišokimų.
Komisijos nesužavėjęs, bet žiūrovų balsų daugiausiai sulaukęs Jokūbo Žvaliausko kūrinys „Kvartų dermių akordinė studija“ – tai mįslingas fortepijono solo. Sunkiausia įminti mįslę, kas sieja kūrinį ir jo pavadinimą. Taip, jame dominuoja kvartos, tačiau į kažkokią bendrą studiją ar sistemą jos nesueina. Aiškiai matyti, jog autorius yra neblogai įvaldęs instrumentą. Tikrai išgirdau įdomesnių, sudėtingesnių skambesių, pauzių bei dinaminių šuolių, kas tikriausiai kartu su tuo paslaptingumu ir įnešė į šį kūrinį kažkokio ypatingo šarmo. Bet man pasirodė, jog kompozicijoje per daug muzikinės medžiagos, ji yra ištęsta. Labai daug vis naujai atsirandančių motyvų, jokių pasikartojimų, todėl klausytojui per sunku išlaikyti dėmesį. Vienintelis solinis atlikimas vyresniųjų kategorijoje, tačiau visumoje vėl gi – panaši emocija ir jausmas.
Vienos iš vyriausių konkurso dalyvių Liepos Vozgirdaitės parašytas kūrinys „Gerk iki soties ir nusiramink“ suintrigavo mane vien jau savo pavadinimu. O išgirdus pirmuosius garsus mano intriga pasitvirtino. Trijų dalių kompozicija styginių kvartetui išsiskyrė dar tikrai negirdėtais skambesiais, kontrastais, atlikimo būdų. Išgirsime tremolo, pizzicato, funkcinių akordų, papildytų septimomis ir sekundomis. Kompozitorės požiūris į ritmą žavi kontrastais – arba itin didelė laisvė, arba itin ritminga… Vietomis jaučiamas minimalizmas, įėjimas į ritualą, tačiau jis trunka taip trumpai, tarsi sąmoningai neleidžiama pasimėgauti. Kodėl tokie disharmonija, disonansai? Matyt, idėja – vėlgi kažkoks nesuprantamas chaosas, nors antroje kūrinio dalyje jaučiama stipri instrumentų vienybė. Ką reiškia kompozicijos pavadinimas – gali būti daug skirtingų interpretacijų, bet man, kūrinio prisiklausius iki soties – ramybės vis tiek nėra. Bendroje koncerto visumoje kūrinys nenublanko ir sugebėjo nustebinti savo chaotišku šiuolaikiškumu.
Išklausiusi šiuos konkurso kūrinius ir į juos labiau įsigilinusi galiu sakyti, jog su komisijos nuomone aš sutinku. Prizinės vietos skirtos ryškesniems, unikalesniems kūriniams. Bet manau, kad kiekvienas konkurse dalyvavęs jaunasis muzikos mylėtojas iš jo išsinešė didžiulį kiekį patirties ir naujų muzikinių žinių, kas, kaip jau ir minėjau, yra labai svarbu pradedant rašyti muziką ir ieškoti kūryboje savitumo. Taip pat labai smagu, jog autoriai galėjo net tik kurti, bet ir išgirsti savo bendraamžių kūryba, kas irgi yra labai sveika pradedantiesiems kūrėjams. Tad belieka laukti kitų metų jaunųjų muzikos kūrėjų konkurso ir palinkėti kompozitoriams ieškoti originalių idėjų, kurti ir mėgautis muzika.
Beatričė Misevičiūtė, Klaipėdos Vydūno gimnazijos 11 klasės mokinė (mokytoja Ingrida Bertulienė).
Pirmojo moksleivių muzikos recenzijų konkurso „Mano nata“ II vietos laimėtoja.
Koncerto įrašas skelbiamas čia: https://www.voxart.lt/konkurso-mano-nata-koncertas/
Lietuvos muzikos antena
Komentarų dar nėra