Aušra Strazdaitė-Ziberkienė. Kauno kompozitorių premjeros koncerte „Vakaro malda“

16 Lap Aušra Strazdaitė-Ziberkienė. Kauno kompozitorių premjeros koncerte „Vakaro malda“

Kauniečiai laikosi tradicijų – jau ketvirtą rudenį Kauno šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus kompozitoriai kauniečiams padovanojo religinių kūrinių premjeras. Spalio 24 d., pandemijos akivaizdoje, įpusėjusio rudens vakarą, solisčių balsai, fleitos ir arfos garsai kilo kupini vilties, kaip vakarinės maldos. Šiemet sakralinių kūrinių premjerų koncertas buvo ypatingas ir simboliškas.

2021 m. LKS Kauno skyrius minės savo 50-metį, kurį rengiamasi paminėti renginiais, parodomis, konferencija, laidomis ir straipsniais, o šis vakaras – tarsi graži ir pagarbi jubiliejinių metų įžanga. Kompozitorių Giedriaus Kuprevičiaus, Giedrės Pauliukevičiūtės, Raimundo Martinkėno, Algimanto Kubiliūno, Zitos Bružaitės ir jauniausios skyriaus narės Viltės Žakevičiūtės kūrinius atliko dainininkės Simona Liamo (sopranas) ir Nora Petročenko (mecosopranas), fleitininkas Vytenis Gurskis ir arfininkė Aistė Baliunytė. Koncerte simboliškai dalyvavo ir šiais metais į amžinybę išėjęs kompozitorius Vidmantas Bartulis. Vakarą vedė muzikologė Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė.

Jo – „Mokinio ir Kolegos Vidmanto Bartulio atminimui“ – dedikuotu G. Kuprevičiaus kūriniu „AAAMENNN“ sopranui, mecosopranui, fleitai, arfai ir trikampiui pradėtas koncertas buvo tarsi švelnus prisiminimas apie bičiulį. G. Kuprevičius komentuoja, jog „Amen“ – tai ne pabaiga, o tik pauzė“, leisdamas viltis, jog išsiskyrimas su bičiuliais – tik laikinas. Ši nedidelė, šviesi ir viltinga kompozicija bažnyčioje skambėjo užpildydama visą jos erdvę ta ne-pabaigos būsena. Pozityvumas, šviesus požiūris regis yra būdingas G. Kuprevičiaus muzikai, o šiuose sakralinių premjerų kas kartą pateikia ką nors šviesaus, tyro ir švelniai džiugaus – jis jau buvo įtraukęs bendruomenę į giesmės „Ave Maria“ atlikimą, sujaudinęs „Preliudu Marijai“ (pagal Č. Sasnausko giesmę „Marija, Marija“) ir nuteikęs būsimoms šventėms kūriniu „Ar prisimeni paskutines Kalėdas“.

Prisipažinsiu – laukiau dar vieno G. Pauliukevičiūtės opuso skirto Švč. Mergelei Marijai – kompozitorė sakralinės muzikos koncertuose jau yra pristačiusi poetišką „Ave Maris stella“, subtilią „Salve, Regina“, sielvartingą „Ave Maria“, šį kartą pasirinko kitą, mąslų ir metaforišką „Panis angelicus“ tekstą, anot autorės pasirinktą netikėtai. G. Pauliukevičiūtė, pabrėžianti tikėjimo svarbą muzikoje, kurdama sakralinę muziką renkasi lotyniškus tekstus – šią kalba ji vertina kaip vieną muzikaliausių. Kartu su V. Bartuliu, Z. Bružaite ir R. Martinkėnu ji yra viena iš nekintamųjų Mišių dalių ciklo, atlikto Popiežiui Pranciškui viešint Kaune 2018 m. autorių, sukūrusi dalį „Dievo Avinėlis“. Kaip yra sakius kompozitorė – šios šv. Mišių dalies tekstui ir simbolikai ji jaučia išskirtinį artumą. Kūriniui pasirinkusi mecosoprano ir arfos tembrus kompozitorė prisipažino mąsčiusi šios maldos tekstą karantino laikotarpiu. Ir nors G. Pauliukevičiūtė neatsisakė jos muzikai dažno liūdesio, švelnus dainininkės Noros Petročenko ir arfininkės Aistės Baliunytės duetas skambėjo švelniai ir viltingai.

Kauno šiuolaikinės muzikos festivalio „Iš arti“ meno vadovės, apie šiuolaikinę muziką Lietuvoje ir užsienyje rašančios jauniausios Kauno skyriaus kompozitorės, šiais metais prie sakralinių kūrinių koncerto prisijungusios V. Žakevičiūtės sprendimas giesmę „Malda“ dviem moteriškiems balsams ir fleitai sukurti savo pačios žodžiais buvo ganėtinai drąsus. Subtilios, tačiau šiek tiek tembriškai skausmingos ir emociškai atviros giesmės anotacijoje autorė paliečia įvairius žodžių „tikėti“ ir „tikėjimas“ niuansus – tiki, nori tikėti, pasitiki ir – tikiuosi.

R. Martinkėnas – daug sakralinės muzikos rašantis kompozitorius, jo kūriniai „Pater noster“, „Salve Regina“, „Ubi caritas“, „Ave Maris stella“ „Panis angelicus“ skambėjo atliekami vokalinio ansamblio „Acusto“ 2016 m. Kauno skyriaus koncertų projekte „Voces ex animo“, kituose koncertuose jis gilinosi į Dovydo psalmes kūriniuose „Dominus lux meus“ ir „Odė Grigaliui“. Kompozicijoje „Ave, crux“ mecosopranui ir arfai, pagal Bernardo Brazdžionio eilėraštį kompozitorius, kurio kūryba pasižymi ypatingu šviesumu ir džiugesiu, šįkart nustebino. Dramatiška, regis šiuos metus simboliškai išreiškianti kompozicija išėjo iš giesmės rėmų – tai sudėtingas, žemišką ir dangišką pradus apjungiantis sielos šauksmas, viltį matantis tik Kryžiuje.

Kaip visada buvo įdomu laukti lietuviškam žodžiui ištikimo A. Kubiliūno kūrinio. Kompozitorius sakralinės muzikos koncertuose klausytojams yra pristatęs žmogiško gyvenimo laikinumą ir Dievo amžinumą apmąstantį vokalinį ciklą „Yra metas“, 2019 m. koncerte „Regėjau versme“ kulminacija tapusią kompoziciją tenorui ir styginių kvartetui „Saulės žiedelis“ (ž. Bernardo Brazdžionio) ir 2017 m. sukurtą džiaugsmingą ir nuostabią „Sveika, Marija“ sopranui ir fleitai. Šių metų A. Kubiliūno kompozicija „Malda“ pagal maldos „Tėve mūsų“ žodžius, taip pat sopranui ir fleitai, dramatiškesnė, skausmingesnė, turinti koncertinio kūrinio bruožų.

Kompozitorė Z. Bružaitė žymi savo sakralinėmis kompozicijomis – tiek kauniečių sakraliniuose koncertuose skambėjusiais kūriniais „Benedictus es“ ir „Tu es via“, tiek stambiais opusais „Lumen fidei“ (2013), Requiem (2015), „Fides nostra“ (2018) ir Katalikų Bažnyčios kanonus peržengiančiomis „Vilties mišiomis“ (2019). Koncerto pabaigoje skambėjusi kompozicijos „Magnus es“ („Didis esi“) sopranui, mecosopranui, fleitai ir arfai pagal Aurelijaus Augustino žodžius valso ritmu skambanti, besisukanti melodija sugebėjo vėl nušviesti ganėtinai rimtą ir dramatišką koncerto atmosferą.

Kauno kompozitorių sakralinių kūrinių koncertų organizatoriai kaskart klausytojams pateikia kūrinius skirtingoms atlikėjų sudėtims – jau skambėjo kūriniai, sukurti balsui ir vargonams, vokaliniam ansambliui, balsams ir styginių kvartetui. Pirmame, 2016 metų koncerte „Voces ex animo“ Juozo Gruodžio, Juliaus Juzeliūno ir kauniečių Dalios Kairaitytės, Z. Bružaitės, G. Dabulskienės, A. Kubiliūno, V. Bartulio ir G. Kuprevičiaus kūrinius atliko Mindaugas Zimkus, vokalinis ansamblis „Acusto“ (meno vadovas Kęstutis Jakeliūnas) ir Dalia Jatautaitė. Antrame, 2017 metų koncerte „Muzika Dievo namams“ Jono Dambrausko, V. Bartulio, Z. Bružaitės, D. Kairaitytės, A. Kubiliūno, G. Kuprevičiaus, Raimundo Martinkėno ir G. Pauliukevičiūtės kūrinius atliko Simona Liamo, Tomas Ladiga, Aušra Lukoševičiūtė ir Dalia Jatautaitė. Trečiajame, 2019 metų koncerte „Regėjau versmę“ Ieva Goleckytė, Egidijus Bavikinas ir Kauno styginių kvartetas (Karolina Beinarytė-Palekauskienė (I smuikas), Aistė Mikutytė (II smuikas), Eglė Lapinskė (altas), Saulius Bartulis (violončelė)) atliko G. Kuprevičiaus, R. Martinkėno, G. Pauliukevičiūtės, A. Kubiliūno, D. Kairaitytės ir V. Bartulio kūrinius.

Iki šiol visi Kauno skyriaus sakralinės muzikos koncertai – „Voces ex animo“, „Muzika Dievo namams“, „Regėjau versmę“ – turėdavo tarsi netyčia susiformavusias temas, kartu buvo atiduodama pagarbi duoklė lietuvių muzikos klasikams – Juozui Gruodžiui, Jonui Dambrauskui, Juliui Juzeliūnui. Šį kartą koncertas buvo paženklintas rimties, liūdesio ir vilties. Tuštesnėje nei kituose koncertuose šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje, kaukėmis pridengtais veidais klausantis sukauptų muzikologės, Kauno skyriaus vadovės K. Mikuličiūtės-Vaitkūnienės žodžių, dainininkių S. Liamo ir N. Petročenko, fleitininko Vytenio Gurskio ir arfininkės A. Baliunytės norėjosi viltis – ši „Vakaro malda“ bus išgirsta.

Lietuvos muzikos antena