Lietuviško repertuaro instrumentiniams ansambliams poreikis ir plėtros galimybės

26 Vas Lietuviško repertuaro instrumentiniams ansambliams poreikis ir plėtros galimybės

2020 m. vasario 20 d. Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokykloje vyko Lietuvos ansamblinio muzikavimo mokytojų ir kompozitorių diskusija „Lietuviško repertuaro instrumentiniams ansambliams poreikis ir plėtros galimybės“, kurią inicijavo Viešoji įstaiga „Mano nata“ ir Lietuvos kompozitorių sąjunga, bendradarbiaujant su Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokykla ir Lietuvos muzikos ir meno mokyklų vadovų asociacija.

Susitikimo tikslas – aptarti Lietuvos muzikos pedagogams kylančias problemas, susijusias su repertuaro pasirinkimu. Kuo svarbus ansamblinis muzikavimas? Kokių sudėčių ansambliai organizuojami mokyklose? Kokių sudėčių ansambliams repertuaro trūksta? Į kokius repertuaro ypatumus turėtų atsižvelgti kompozitoriai? Kokie ansamblinio muzikavimo renginiai vyksta Lietuvoje? Kiek dalyvaujama renginiuose užsienyje? Kokie konkursinio/festivalinio repertuaro ypatumai? Apie tai diskutavo deleguoti muzikos pedagogai iš įvairių Lietuvos apskričių muzikos ir meno mokyklų.

Diskusiją pradėjo ir sveikinimo žodį tarė Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos direktorė Aušra Šikšnelienė: „Man labai malonu, kad apsilankėte mūsų mokykloje ir manau, kad į šią diskusiją susirinko tie žmonės, kuriems rūpi vaikų muzikinis repertuaras ir lietuvių kompozitorių kūriniai. „Ažuoliuko“ muzikos mokykloje šios krypties plėtotę, kurią pradėjo kompozitorius Leonas Povilaitis, vykdome jau 15 metų. Esame darę suvestinę, kad per dešimt metų buvo sukurta apie 360 kūrinių vaikams. Vėliau panorome atlikti modernesnį repertuarą. Lietuviškame muzikiniame repertuare pastebėjome instrumentų įvairovės ansamblių sudėtyse spragą. Labai džiaugiuosi, kad šis klausimas parūpo visai Lietuvai. Esu dėkinga Lietuvos muzikos ir meno mokyklų asociacijos nariams, kurie išrinko ir delegavo atvykti Jus į diskusiją.“

Diskusiją moderavo VšĮ „Mano nata“ direktorė Žydrė Jankevičienė: „Lietuvos kompozitorių sąjungos įsteigtos VšĮ „Mano nata“ misija – rūpintis edukacija ir kurti glaudžią jungtį tarp kompozitorių ir mokyklų. Mes planuojame kreiptis paramos į fondus, siekti, kad būtų sukurta speciali programa ansamblių repertuaro plėtrai. Tačiau taip pat svarbu kompozitoriams suprasti, kokie pagrindiniai ansamblinio repertuaro trūkumai, atlikėjų ir pedagogų pageidavimai. Šiandieną Jūsų išsakytos mintys bus perduotos kompozitoriams.“

Ansambliams keliami tikslai, lietuviško repertuaro trūkumas

„Metai iš metų grojame trombonininko, dirigento ir kompozitoriaus Tauro Adomavičiaus parafrazes lietuvių liaudies dainų temomis, kurių partijos aiškios ir lengvai prieinamos vaikams. Tačiau, kaip mokytoja, savo repertuare daugiau lietuviškų kūrinių vaikų ansambliui neturiu.“ – pasakojo Jūratė Staškienė, chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ fleitų ansamblio vadovė.

Į klausimą reagavo ir Paulius Gefenas, fleitininkas, Ignalinos krašto muzikos mokyklų atstovas: „Pirmiausiai, muzikinė literatūra ansamblių sudėtims, kurią turime – bene 30 metų senumo. Antra, kiek teko bendrauti su patyrusiais ansamblių vadovais, pagrindinė problema yra skirtingo lygmens vaikų repertuaras. Turime vaikų, kurie yra tikrai pajėgūs atlikti pakankamai sudėtingą repertuarą, tačiau yra ir kiek silpnesnių. Pastebiu didžiulį trūkumą skirtingo sudėtingumo lietuviškų kūrinių ansamblio sudėtims.“

Išsakytoms mintims antrino Asta Grybienė, Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos fortepijono mokytoja: „Kalbant apie ansamblius, jaučiu didžiulį lietuviško repertuaro trūkumą patiems mažiausiems. Labai norėtųsi, jog 1-2 klasių vaikai galėtų drauge muzikuoti ansamblio sudėtyje.“

Pritariamąjį žodį išsakė ir Laimutė Pakalkienė, Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos akordeono mokytoja: „Negalime teigti, kad kūrinių ansambliams nėra, tačiau jie parašyti aukštesnio lygio muzikantams, o štai muzikos mokyklos lygio kontekste – didžiulis trūkumas.“

Nuomonėms replikavo Algirdas Rakauskas, Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos išilginės fleitos mokytojas: „Pastebiu, kad dabartinė karta yra visai kitokia ir jų širdžių vien tik barokine muzika nepapirksi.“

Onutė Kupčiūnienė, Kaišiadorių meno mokyklos akordeono mokytoja sakė: „Liūdna, kai pabaigę meno mokyklas vaikai instrumentus padeda į šalį, nes paprasčiausiai įgriso per daug sudėtingos kūrinių partitūros. Trūksta paprastesnio repertuaro.“

Išsakytas pedagogų nuomones apibendrino Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos direktorė A. Šikšnelienė: „Turime mažai kūrinių ansambliams, todėl per baigiamuosius muzikos mokyklos egzaminus vaikai metai iš metų atlieka tuos pačius kūrinius. Žiūrint iš pedagoginės perspektyvos, mano manymu ansamblinis muzikavimas turi prasidėti nuo pat pirmos klasės, kokį indėlį į vaikų muzikos mokymąsi įdėsime pirmaisiais metais – tą turėsime. Labai norėtųsi bent keleto kūrinių rinkinių ir patiems mažiausiems. Žinoma, čia labai svarbus finansų klausimas. Tikiuosi, kad šiuo projektu pavyks pastarąjį sutvarkyti. Tuomet kompozitoriai galės taikliau kurti atsižvelgdami į mokytojų pedagoginį poreikį. Linkiu kompozitoriams draugauti su muzikos mokyklomis.“

Kūrinių aranžavimas, ansamblių sudėtys

J. Staškienė, chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“, fleitų ansamblio vadovė dalinosi: „Daugiausiai atliekame renesansinę, barokinę muziką. Tačiau kalbant apie lietuvišką repertuarą – pasitardama su kompozitoriais, esu instrumentavusi keletą kūrinių fleitų ansamblio sudėčiai, tačiau tai nėra profesionalus muzikinis produktas.“

Andrius Šimkus, akordeono mokytojas iš Vievio meno mokyklos dalinosi patirtimi: „Dirbu su mišriu ansambliu (trys smuikai, du akordeonai ir fortepijonas), tad labai dažnai tenka daryti kūrinių aranžuotes pagal klavyrą, nes nesudėtingų lietuviškų kūrinių mišriam ansambliui beveik nerandu.“

Kompozitorė ir pedagogė Galina Savinienė: „Norėčiau prisiminti kompozitorių Leoną Povilaitį, kuris savu laiku buvo savotiškas varikliukas. Jis gebėjo suburti kompozitorius ir skatinti juos rašyti muziką vaikams. Tad norėtųsi ir dabar turėti panašų žmogų, kuris koordinuotų kompozitorius, kviestų juos kurti muziką ansamblių sudėtims vaikams. Nesinori rašyti muzikos veltui, kurią vėliau teks guldyti į stalčių, todėl reikalingas žmogus, kuris skatintų ir užtikrintų šių kūrinių tolimesnį gyvavimą.“

Audronė Aleksandravičiūtė, Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos solfedžio bei fortepijono mokytoja: „Buvau respublikinio Leono Povilaičio šiuolaikinės lietuviškos muzikos konkurso organizacinio komiteto narė ir ilgametė vertinimo komisijos sekretorė. Kuomet įtraukėme įvairių sudėčių ansamblius į konkursą, tai šviesaus atminimo, konkurso komisijos pirmininkas Julius Andrejevas atkreipė dėmesį į konkurse skambėjusį kūrinį, aranžuotą ansamblio sudėčiai. Pirmininkas pabrėžė, jog aranžuoti ir atlikti kūrinių be autoriaus leidimo negalima. Tačiau šiuo pastebėjimu iškyla ne tik autorinių teisių problema, bet ir aranžuotės profesionalumo bei kokybės klausimas.“

Fortepijono mokytoja Zoja Šablinskienė iš Vilniaus Algirdo muzikos mokyklos pasakojo: „Jau 18-us metus organizuoju respublikinį kamerinių ansamblių konkursą „Muzikuokime drauge“, kurio tikslas – padrąsinti dalyvauti ne tik pačius gabiausius. Remiantis vaikų atsiliepimais, šiuo konkursu jie labai patenkinti, džiaugiasi galimybe muzikuoti ne tik solo. Tačiau kiekvieną konkursą stengiamės pradėti lietuviškais kūriniais, bet jų nėra daug. Ne kartą teko ir pačiai kurti kompozicijas įvairios sudėties instrumentams, inkrustuojant bent jau lietuvių liaudies melodijas.“

Aukštaitijos regiono atstovė Genovaitė Bartašienė pritarė išsakytoms mintims: „Remiantis asmeniniais pastebėjimais, vos po ketvirtų mokymosi metų muzikos mokykloje, vaikai meta šią veiklą, nes paprasčiausiai nusibosta groti senąją muziką. Jiems labai norisi šiuolaikinės lietuviškos muzikos. Pasak Aukštaitijos regiono muzikos mokyklų mokytojų, tai galėtų būti net ir lietuvių liaudies melodijos sukomponuotos džiazo stiliuje.“

Žemaitijos atstovė, Plungės M. K. Oginskio meno mokyklos akordeono mokytoja Laima Gimbutienė antrino: „15 metų turėjau ansamblį „Mano muzika“, kuriam vadovavau. Koncertavome bei dalyvavome konkursuose daugelyje Europos šalių ir neretai gaudavome pastabų iš komisijos dėl neprofesionaliai instrumentuotų kūrinių ansamblio sudėčiai. Labai norėtųsi kompozitoriams pateikti kūrinius ir nurodyti kokioms ansamblio sudėtims mums jų reiktų. Tuomet su pasididžiavimu ir pasitikėjimu važiuotumėme koncertuoti į kitas šalis.“

Pritariamąjį žodį pridėjo ir Onutė Kupčiūnienė, Kaišiadorių meno mokyklos akordeono mokytoja: „Norėčiau kreiptis į kompozitorius, kad jie ne tik kurtų, bet ir instrumentuotų kūrinius profesionaliai. Instrumentavimas yra ne tik mokslas, žinios, bet ir talentas. Taip pat norėtųsi paprašyti, jog kūrėjai mums atlieptų su kokiais vaikais nūdieną dirbame – su hiperaktyvia karta, kuriuos itin sunku sudominti. Tačiau jie patys reiškia norą groti tai, kas aktualu, pavyzdžiui, eurovizines dainas.“

Kaišiadorių meno mokyklos atstovė O. Kupčiūnienė: „Mėginame groti drauge su visais įmanomais instrumentais: akordeonas ir styginiai, pučiamieji, fortepijonas.“

Ignalinos apskrities atstovas P. Gefenas pasiūlė idėją: „Kadangi susiduriame su pačiomis įvairiausiomis ansamblio sudėtimis, norėčiau pastebėti, kad yra instrumentų, kurie labai panašūs savo partijomis, pavyzdžiui, smuikas ir fleita arba akordeonas, fortepijonas, kanklės ir arfa. Tad rašant kūrinius šiems instrumentams, partijos savaime tampa universaliomis. Kiek sudėtingiau su transponuojančiais instrumentais. Taigi, mano pasiūlymas rašant kūrinį parinkti vieną universalią partiją, tinkančia keletui instrumentų, o transponuojančių instrumentų partijų turėti keletą variantų.“

Pedagogų ir kompozitorių konsultacijų platforma

A. Aleksandravičiūtė: „Siūlyčiau pamąstyti apie atskirą centrą Kompozitorių sąjungos pastate, „Vaikų sekciją“, kuriame kompozitoriai darbuotųsi aranžuotės ansamblių sudėtims srityje, o pedagogai iš visos Lietuvos galėtų su jais konsultuotis.“

Pastarajai pritarė Justė Šablinskaitė-Sokalska, Vilniaus Algirdo muzikos mokyklos fortepijono mokytoja: „Pritarčiau poniai Audronei, kad yra reikalinga bent jau internetinė platforma, kurioje būtų galima konsultuotis su kompozitoriais, kurie gali pritaikyti bet kokį kūrinį ansamblio sudėčiai. Kartą vaikai atėjo ir pareiškė norintys ansamblyje groti grupės „Queen“ „Bohemian Rhapsody“. Aš nesu baigusi kompozicijos, tad vaikų noras man buvo tikras iššūkis.“

Konkursuose, festivaliuose iškylantys sunkumai

L. Gimbutienė, atstovaujanti Plungės M. K. Oginskio meno mokyklą: „Dalyvaujame konkursuose ir festivaliuose daugelyje šalių: Italijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Kroatijoje, Ukrainoje. Konkursuose neretai esame peikiami dėl neoriginalaus kūrinio pateikimo, mat juos aranžuojame patys. Šiuo požiūriu festivaliuose yra kiek laisviau, nes nėra nurodyti aiškūs reglamentai dėl kūrinių originalumo.“

Apibendrinant diskusijos dalyvių pasisakymus, išryškėjo šios aktualiausios problemos:
– reikalingas repertuaras skirtingo lygmens/gabumų vaikams;
– trūksta nesudėtingų kūrinių;
– kompozitoriai galėtų ne tik kurti naujus kūrinius, bet ir aranžuoti jau esamus;
– pedagogams ir kompozitoriams užmegzti ryšį padėtų muzikinė platforma, kurioje vieni su kitais galėtų konsultuotis.

Diskusiją šifravo ir parengė muzikologė Lukrecija Stonkutė
Lietuvos muzikos antena