10 Vas Ona Jarmalavičiūtė. Kablys – kultūrai
Vilniaus miesto savivaldybėje šių metų sausio 22 d. vyko viešas susirinkimas dėl įmonės „Žibosa“ organizuojamo kultūros rūmų „Kablys“ paskirties keitimo iš kultūrinės į administracinę. Pasikeitimas sulaukė sostinės gyventojų susirūpinimo, jog naikinama svarbi kultūrinė erdvė bus verčiama biurais. Iš tiesų, nesant kultūrinei pastato paskirčiai, jo funkcijos gali būti nesusijusios su kultūra ir tokiu atveju miestas netektų dar vienos unikalios erdvės.
Kablys – tai legendinis pastatas, jau kelis dešimtmečius prisidedantis prie Vilniaus miesto veido formavimo. Šiandieną čia įrengtas riedlenčių parkas, ekstremalaus sporto parduotuvės, organizuodami nekomercinės muzikos renginiai. Alternatyvios kultūros paveldo prasme Vilniuje su „Kabliu“ galėtų konkuruoti nebent Profsąjungų rūmai.
Anksčiau vadintas „Geležinkelininkų rūmais“, Kablys yra tipinis socrealizmo pastatas, „sovietinė Antika“, statytas 1958 m. Čia erdvūs laiptai palydi link masyvaus aštuonių kolonų portiko, didžiojoje salėje matyti nušiurę kilimai, pasklidęs specifinis kvapas. Toks pastato modulinis interjeras yra padiktuotas spalvingos jo istorijos. Skirtingais laikotarpiais čia gyvavo įvairaus žanro muzika: Sovietmečiu vykdavo šokiai, kino seansai, vėliau – alternatyvios muzikos renginiai, sovietinio liaudies ūkio pasiekimų parodos, laisvalaikio būreliai, kavinė. Visa tai traukė „alternatyvųjį“ visuomenės sluoksnį, įvairiatautę publiką, keliautojus, laukiančius savo traukinio, bohemą.
Kartą čia gyvai pagrojus saksofonininkui, 1992 m. rudenį gimė pirmasis Lietuvoje muzikos klubas „Langas“. Vėliau čia įsikūrė „Meno lyga“ – alternatyviojo meno projektų platforma, traukusi jaunus ir iniciatyvius Vilniaus menininkus. Pastato simbolis – 1994-aisiais skulptoriaus Mindaugo Navako sukurtas kablys – pakibo buvusiojo LTSR herbo vietoje. Tai buvo pirmas didžiausias laisvos kūrybinės minties ženklas.
2000 ir 2003 metais koncertų metu kilę Kablį siaubę gaisrai, ant sienų paliko iki šiol matomus padūmavimus. Po gaisrų šis centras keletą metų buvo apmiręs, tačiau vėliau, savininko sprendimu, į erdvę vėl įsileista kultūra. 2011 metais Kablys tapo jaunimo laisvalaikio praleidimo vieta: laiptai virto terasa, šalia veikė restoranas, antrame aukšte buvo įrengtas hostelis. Naujos koncertų erdvės – naktinis šokių muzikos klubas „Kablys + Club“ ir atvira erdvė įvairiausių renginių organizatoriams „Kablys + Kultūra“.
Ir šiandieną šis centras susidūrė su iššūkiu, siekiant jo paskirtį pakeisti į administracinę. Architektūriškai šiuo projektu nebus vykdomi pokyčiai – Kablys nėra griaunamas ar perstatomas. Tačiau esamos patalpos bus pritaikomos pagal naują paskirtį: kaip konferencijų salės, kabinetai ir pan. Nors administracinės paskirties pastate kultūrinė veikla nėra draudžiama, tačiau nėra ir privaloma. Kablio savininkai turės teisę tokią veiklą stabdyti. Rūmai taip pat yra atskiriami nuo savo simbolio – M. Navako Kablio skulptūros. Kadangi tai nėra integruota pastato dalis, skulptūros ateitis priklausys nuo tolesnių savininko planų.
Panašaus tipo pastatų Vilniuje yra daug ir dauguma jų praranda savo, kaip kultūros centro, funkciją. Pavyzdžiui, įrengta Naujosios Vilnios „Maxima“ ir euroremontinis „Pramogų bankas“. Tiesa, sukilus visuomenei, buvo pakeista kino teatro „Lietuva“ sklypo visuomeninė paskirtis ir šioje vietoje dabar stovi MO muziejus. Tokia yra bendra Vilniuje matoma tendencija: nepatraukliuose kvartaluose kultūros kūrėjai prisitaiko prie prastų sąlygų, kuria kultūrinį produktą, keldami erdvės ir rajono vertę. Kai vėliau ji pradeda dominti investuotojus, kūrėjai yra išvaromi, o erdvė parduodama. Dėl to, jog alternatyvios kultūros židinys savininkui neatsiperka.
Netekus bene vienintelio gilių tradicijų Vilniaus alternatyvios kultūros centro, neliktų unikalios erdvės, skurstų miesto kultūrinis gyvenimas, nukentėtų bendras Vilniaus veidas. Dėl to susirinkimo metu buvo nurodyta, jog jei stiprus visuomenės interesas įtikintų savivaldybę išpirkti pastatą, savininkas būtų pasiryžęs diskutuoti. Šio klausimo ateitis priklauso nuo suinteresuotų visuomenės atstovų įsitraukimo. Šiuo metu yra organizuojama daugiau kaip 2 tūkstančių parašų surinkusi peticija, kuri jau sulaukė savivaldybės atstovų dėmesio.
Peticiją pasirašyti galima čia: https://www.peticijos.lt/visos/75755/kablys-kulturai/
Lietuvos muzikos antena
Komentarų dar nėra