Laisvės gynėjų dienai – V. Bartulio „Nelaimėlis Jobas“

09 Sau Laisvės gynėjų dienai – V. Bartulio „Nelaimėlis Jobas“

2020 m. sausio 12 d. 18 val. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre skambės Nacionalinės premijos laureato Vidmanto Bartulio oratorija „Nelaimėlis Jobas“. Oratorija simfoniniam orkestrui, chorui ir solistams pagal Senojo Testamento „Jobo knygą“ sukurta Vilniaus festivalio užsakymu 2003 m. ir pelnė V. Bartuliui Lietuvos kompozitorių sąjungos prizą už geriausią orkestrinį kūrinį bei Metų kompozitoriaus vardą.

Pasak kompozitoriaus, mintis parašyti oratoriją pagal gerai žinomą biblinį pasakojimą brendo beveik dešimtmetį. „Norėjosi kiek kitaip traktuoti Senojo Testamento istoriją apie Jobą, parodyti jį kaip dviejų jėgų – aukščiausios ir žemiausios – įkaitą, – pasakoja Bartulis. – Iš šio, kiek kitokio požiūrio ir kilo kūrinio pavadinimas, tarsi sufleruojantis klausytojui, kad Šventojo Rašto „Jobo knyga“ nėra atpasakojama nuosekliai.“

ATLIKĖJAI
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas)
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro choras (meno vadovas Česlovas Radžiūnas)
Solistai: Mindaugas Jankauskas, Arūnas Malikėnas, Rafailas Karpis, Dainius Stumbras, Egidijus Dauskurdis
Dirigentas Robertas Šervenikas

***

Jau pirmieji šio kūrinio garsai mums kalba apie biblines metaforas: apreiškimų ir simbolių, istorinės būties ir amžinojo Dievo įstatymų pasaulį, kurio žmogus iki šiol negali priimti kaip Dievo valios, Dievo būties, Dievo tiesos… Muzikinis tekstas mus nuosekliai veda šių pojūčių keliais, skatindamas gilintis į muzikos kalbos universalijas. Kompozitorius Vidmantas Bartulis paraidžiui neseka bibliniu tekstu (atliekančiu fonetinę, ne prasminę funkciją), bet asimiliuoja „nežinia kodėl“ nuskriausto žmogaus būsenas, mažiau dėmesio kreipdamas į didaktinę prasmę, turinčią religinį kryptingumą. Viena iš penkių Senojo Testamento knygų – Jobo knyga, – turėdama savo teologinę prasmę, tampa meninės interpretacijos objektu: Jobas keliauja žmogaus, siekiančio suvokti Visagalį ir šventą Dievą, keliais.

Kompozitorius išryškina meno kalbai svarbų vidinį žmogaus santykį su savimi, žmonėmis ir Dievu. Jobas tampa gėrio ir blogio kovos įkaitu. Kadangi Biblijos žodis aiškina pats save, menininkui belieka išskirti prasmių universalijas – gėris, blogis ir pan. Biblijos tekstas pasitelktas išryškinti universalią egzistencinę problematiką, jos tragizmą ir dramatizmą.

Muzikos kalba aiški, subtili ir paprasta. Dramatiški epizodai kaitaliojasi su ramybės, susitaikymo fragmentais. Išsaugomas oratorijos žanrui būdingas prakilnumas, solidumas. Atpažįstame ir unikalias, tik šiam kompozitoriui būdingas, ilgesingo intymumo intonacijas. Jokia kompozicinė sistema čia nedominuoja, veikiau atvirkščiai – naudojamos įvairios naujajai muzikai būdingos priemonės, kuriomis siekiama prasmės, ne technikos dominavimo.

Vidmanto Bartulio Nelaimėlio Jobo oratorijos muzika Jobo lūpomis kalba kiekvienam iš mūsų. O raiški muzika biblines universalijas paverčia kiekvieno asmenine patirtimi. Tai ir yra šio kūrinio vertė.

Violeta Tumasonienė, 7 meno dienos, 2003-06-13

Daugiau informacijos: www.opera.lt