Aušra Strazdaitė-Ziberkienė. „Regėjau versmę“ – Kauno kompozitorių premjerų vakaras

04 Lap Aušra Strazdaitė-Ziberkienė. „Regėjau versmę“ – Kauno kompozitorių premjerų vakaras

Neabejotinai tradicija tampantis, spalio 26 d. jau trečią kartą Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje įvyko kauniečių kompozitorių sakralinės muzikos premjerų koncertas. Šiam koncertui pavadinimą jį organizavusi Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus vadovė, muzikologė Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė parinko iš Šv. Velykų Vigilijos, o kartu tai – vienos iš vakaro autorių Dalios Kairaitytės kūrinio pavadinimas. Kiekvienas vakaras tradiciškai turi vis kitą pavadinimą, atskleidžiantį ypatingą organizatorių santykį su šiais sakralinių kūrinių premjerų vakarais.

Kaip nurodė koncerto rengėjai, prie daug sakralinės muzikos rašančių autorių Vidmanto Bartulio, Raimundo Martinkėno, Giedrės Pauliukevičiūtės šįkart prisijungė Dalia Kairaitytė, Algimantas Kubiliūnas ir Giedrius Kuprevičius. Priminsiu, jog būtent kauniečiai kompozitoriai R. Martinkėnas, V. Bartulis, Zita Bružaitė, G. Pauliukevičiūtė sukūrė nekintamųjų Mišių dalių ciklą specialiai popiežiaus Pranciškaus vizitui Lietuvoje 2018 m.

Šiais metais premjeras atliko Kauno styginių kvartetas: Karolina Beinarytė-Palekauskienė (1-as smuikas), Aistė Mikutytė (2-as smuikas), Eglė Lapinskė (altas), Saulius Bartulis (violončelė), talentingieji Egidijus Bavikinas ir Ieva Goleckytė. Styginių kvartetas – tai grožio esencija, o, cituojant maestro Giedrių Kuprevičių – „vienas gražiausių žmonių meninio bendravimo būdų muzikoje“.

Prieš trejus metus ši sakralinės muzikos premjerų iniciatyva buvo netikėta, bet labai reikalinga, šiandien ji atrodo natūrali Kauno muzikinio gyvenimo dalis, belaukiant šiuolaikinės muzikos festivalio „Iš arti“.

Prisipažinsiu – nuo spalio pradžios aš jau tyliai dairiausi skelbimų ir spėliojau, kokie kūriniai ir kokie atlikėjai bus šį kartą. Seku šią iniciatyvą nuo pirmojo koncerto ir man visuomet smalsu, kokias temas pasirinks kompozitoriai, kas šį kartą bus premjerų atlikėjai. Ši kauniečių iniciatyva ne tik papildo sakralinės muzikos, bet ir įvairių Lietuvos atlikėjų repertuarą, kartu leidžia Kauno publikai pažinti savo kompozitorius iš, pripažinkim, pačios gražiausios – santykio su Dievu – pusės. Trumpai priminsiu, kokie buvo pirmasis ir antrasis sakralinės muzikos premjerų vakarai.

Pirmajame, 2016 m. spalį skambėjusiame koncerte „Voces ex animo“ giedojo tenoras Mindaugas Zimkus, vokalinis ansamblis „Acusto“ (meno vadovas Kęstutis Jakeliūnas), grojo vargonininkė Dalia Jatautaitė, skambėjo klasikų – Juozo Gruodžio, Juliaus Juzeliūno ir kauniečių D. Kairaitytės, Z. Bružaitės, Giedrės Dabulskienės, A. Kubiliūno, V. Bartulio, G. Kuprevičiaus kūriniai. Tų metų programoje dominavo susimąstymas ir pagarbus santykio su Dangiškuoju Tėvu apmąstymas J. Gruodžio giesmėje „Tėve mūsų“, J. Juzeliūno giesmėse Bernardo Brazdžionio tekstais „Keleivio malda“, „Atleisk man, Viešpatie“, „Iš Tavo rankų, Dieve“, D. Kairaitytės „Voces ex animo“, davęs pavadinimą koncertui, Z. Bružaitės „Benedictus es“, V. Bartulio „Malda“ pagal šeštąją Dovydo psalmę ir lietuviškam žodžiui ištikimo A. Kubiliūno vokalinis ciklas „Yra metas“, apmąstantis žmogiško gyvenimo laikinumą ir Dievo amžinumą. Šiame koncerte išsiskyrė G. Dabulskienė, nuosekliai savo kūryboje įkūnijanti tekstus Švč. Mergelei Marijai ir pasirinkusi poetišką „Ave Maris stella“. O G. Kuprevičius savo kūriniu „Ar prisimeni paskutines Kalėdas“ atvėrė sielą kitokiai, jau šventiškai, nuotaikai.

Kitais, 2017 m., jau septyni kauniečiai kompozitoriai parengė sakralinių kūrinių premjeras koncerte „Muzika Dievo namams“. Dvi dienas, dvejose Kauno bažnyčiose – Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) ir Aleksoto šv. Kazimiero – skambėjo solistų Simonos Liamo, Tomo Ladigos, fleitininkės Aušros Lukoševičiūtės ir vargonininkės Dalios Jatautaitės atliekami V. Bartulio, Z. Bružaitės, D. Kairaitytės, A. Kubiliūno, G. Kuprevičiaus, R. Martinkėno ir G. Pauliukevičiūtės kūriniai. Kaip ir pirmame koncerte rengėjai atidavė pagarbą lietuvių klasikams, klausytojus sužavėję Jono Dambrausko giesmėmis „O didis Dieve“ ir „Malda už Tėvynę“. Pastaroji ypatingai susijusi su Lietuvos muzikos istorija – šia, Antanui Kučingiui dedikuota giesme buvo pradedama Kauno radiofono programa.

Tų metų koncerte dominavo Švč. Mergelės Marijos tema – ją pasirinko net keturi kompozitoriai. Klausytojai išgirdo A. Kubiliūno „Sveika, Marija“, G. Pauliukevičiūtės, nuosekliai tęsiančios švč. Mergelei Marijai skirtų tekstų įkūnijimą, „Salve, Regina“, V. Bartulio „O meile skaisčiosios širdies“ Vlado Braziūno tekstu ir bendruomenę į kūrinio atlikimą įtraukusi G. Kuprevičiaus giesmė „Ave Marija“. Kiti kompozitoriai pasirinko filosofines temas – Z. Bružaitė Ambrozijaus giesmės melodiją ir žodžius giesmėje „Tu es via“, D. Kairaitytė „Giesmė“ Maironio eilėraščiu „Prieš altorių“ ir R. Martinkėnas, giesmei „Dominus lux meus“ pasirinkęs 27 Dovydo psalmę.

O koks buvo šių metų koncertas „Regėjau versmę“? Kiekvienas klausytojas iš šio vakaro išsinešė suvokimą, kad tai buvo ypatingai šviesus vakaras. O jo sudedamosios dalys buvo puikios kompozicijos, plataus profilio ir talentingi dainininkai I. Goleckytė ir E. Bavikinas, kurie idealiai atliko šias kompozicijas, suteikdami kūriniams ypatingos gyvybės ir jausmo, Kauno styginių kvartetas, nuolatos bendradarbiaujantis su kauniečiais kompozitoriais, atrodo tiksliai žinantis kiekvieno kompozitoriaus būdą ir koncertams atvira ir draugiška Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčia.

Galima drąsiai teigti, jog jeigu premjeras atlikti imasi Kauno styginių kvartetas, jis garantuoja tobulą, subtilų skambesį ir gilų kūrinio suvokimą. Kiekvieno iš šešių skirtingų kompozitorių kūrinius kvartetas atliko skirtingai, įtaigiai, regis, ne tik kruopščiai išieškojęs kompozicijos tematiką, bet ir atliepdamas į kompozitoriaus asmenybę.

Koncerto pradžioje nuskambėjo Kauno styginių kvartetui dedikuota kompozicija – G. Kuprevičiaus „Preliudas Marijai“ (pagal Česlovo Sasnausko giesmę „Marija, Marija“). Kompozitorius akcentavo, jog šia giesme susižavėjo net popiežius Jonas Paulius II, kuris, viešėdamas Lietuvoje, ją pavadino viena gražiausių giesmių, skirtų Švč. Mergelei Marijai. O Lietuvoje šios giesmės melodija tarsi natūraliai įaugusi į lietuvio širdį, nes giedama tiek iškilmingomis, tiek sielvartingomis progomis. Nenuostabu, jog vos suskambus pirmosioms „Preliudo Marijai“ natoms, klausytojų veidai nušvito šypsenomis, o lengvai primerktos akys išdavė jų sielas pasidavus šios nuostabios melodijos šventumui. G. Kuprevičius pirmąją versiją sukūrė 1990, antrą – 2016, o koncerte klausytojai išgirdo specialiai styginių kvartetui pritaikytą trečiąją versiją. Iš tiesų – kvarteto atliekama kompozicija nuostabi, joje išryškėjo ne tik giesmės melodijos grožis, regis, praplėstas, sustiprintas tik ten, kur reikėjo, neužgožiant giesmės esmės.

Kompozitoriaus R. Martinkėno kompozicijos pasižymi ypatingu šviesumu ir kartais tiesiog spurdančiu, krūtinę plėšiančiu džiugesiu, išsikleidžiančiu skambesio daugiasluoksniškumu. Tenorui ir styginių kvartetui sukurtoje R. Martinkėno kompozicijoje „Odė Grigaliui“ (2017), skirtoje pagerbti šventąjį popiežių Grigalių, gražiai susipynė psalmių tonai, grigališkojo choralo motyvų imitacijos, suaustos į kompozitoriaus taip mėgstamą daugiasluoksnį, intensyvios harmoninės kaitos audinį, šviesiai, džiugiai šlovinant Viešpatį 118 Dovydo psalmės pirmos apostrofos tekstu – „palaiminti, kurių kelias yra nesuteptas.“

G. Pauliukevičiūtė, nuosekliai tęsianti giesmių, skirtų Švč. Mergelei Marijai kūrimą, pristatė gilią, net sielvartingą „Ave Maria“ sopranui ir styginių kvartetui. Tarsi beldimu, tarsi širdies plakimu prasidėjusi ir pasibaigusi giesmė įtraukė, I. Goleckytės ir styginių kvarteto darna, pagarbiai, subtiliai išlaikė klausytojų akis ir nepaleido per visą kompoziciją. Pirmąkart prieš devyniolika metų prisilietusi prie jos, kompozitorė su šia malda jaučia ypatingą ryšį ir jis ryškiai atsiskleidė šiame kūrinyje.

Neabejotina koncerto kulminacija tapo A. Kubiliūno kompozicija tenorui ir styginių kvartetui „Saulės žiedelis“ (ž. B. Brazdžionio). E. Bavikino ir Kauno styginių kvarteto atliekamas kūrinys skleidėsi pamažu, tarsi atliepiant pavadinimui, kaip žiedas ryto saulei palietus žiedlapius. Netgi matėsi, kad po ganėtinai liūdnai nuteikiančios G. Pauliukevičiūtės „Ave Maria“, kilo klausytojų akys, tiesinosi nugaros. Kompozitorius visą B. Brazdžionio poeziją teigia esančią „persmelkta religinės minties, religinių įvaizdžių“, o šis eilėraštis „Saulės žiedelis“ – „tarsi himnas Viešpačiui“. Žodžius „Amžinas, Šventas, Galingas ir Didis“ kompozitorius perteikė pakylėtai, o galingas, ir kartu itin pagarbus E. Bavikino balsas, kartu su styginių kvarteto skambesiu ypatingai pripildė bažnyčios erdvę, ir, nors tekste žmogus sulyginamas su kukliu žiedeliu, šioje kompozicijoje jis išaukštinamas dėka savo suvokimo ir padėkos. „Žmogus – saulės žiedelis – meldžiasi, dėkoja Viešpačiui, šlovina Jį. Tokių minčių vedinas kūriau šiam tekstui muziką.“ – teigė A. Kubiliūnas.

Iš tiesų, žavi A. Kubiliūno ištikimybė lietuviškam žodžiui, ir, kai kiti kompozitoriai gali naudotis lotyniškais sąskambiais, jis savo kūriniuose atranda, net sustiprina teksto prasmes. Norisi prisiminti spalio 15 d. įvykusį A. Kubiliūno jubiliejinį koncertą, kuriame šalia fortepijoninio ciklo „Mintys“ (1968), Pirmojo styginių kvarteto (1988) nuskambėjo nuostabiai Giedriaus Prunskaus ir pianisto Mykolo Bazaro dar 1961 m sukurta ir koncerte pirmąkart atlikta daina „Beržas“ (Vlado Baltuškevičiaus ž.) ir vokalinis ciklas „Vytauto Mačernio sonetai“ (1996), taip sujaudinęs klausytojus ir pasilikęs kartu dar daugybę dienų. Visiškai sutinku su muzikologe Alina Ramanauskiene, kad tik „iš pirmo įspūdžio A. Kubiliūno kūryboje viskas konstruktyvu, logiška, net kiek sunkiasvoriška.“ O jau po kelių taktų kompozicijos atsiveria nuoširdumu ir gryna, sielos muzika.

D. Kairaitytė, pasirinkusi itin simbolišką tekstą kompozicijai „Vidi aquam“ (Regėjau versmę), suteikė pavadinimą visam sakralinės muzikos premjerų vakarui. Kompozitorės kūrinys skirtas balsui ir keturiems instrumentams, jį atliko I. Goleckytė ir Kauno styginių kvartetas. Kaip ir siekė D. Kairaitytė, kompozicijos faktūros skaidrumas, tarsi „iš šventyklos tekančio vandens giesmė“ užliejo klausytojus ramiu, šviesiu skambesiu. Kūrinyje panaudotas grigališko choralo tekstas „Regėjau versmę trykštančią iš šventyklos. Visi, kuriuos vanduo palietė, bus išgelbėti. Aleliuja. Girkite Viešpatį, nes jis geras. Jo gailestingumas amžinas“, giedamą Šv. Velykų vigilijos metu.

Koncerto pabaigoje nuskambėjo V. Bartulio „Psalmė“ (žodžiai liturginiai), kurią atliko I. Goleckytė, E. Bavikinas ir Kauno styginių kvartetas. Kompozitorius kūrinį pristatė lakoniškai, tenurodęs, jog tai „diatoniška, giedra ir viltinga“ psalmė. Ši kompozicija, užburianti į varpo lingavimą panašiu liuliavimu, rami, kaip kantičkų giesmė, ramiu ritmu, tekstu suartino klausytojus ir visą bažnyčios erdvę su tarsi iš amžių glūdumos ataidinčiomis protėvių giesmėmis.

Vėl norisi paminėti pagirtiną LKS Kauno skyriaus ir jo vadovės muzikologės K. Mikuličiūtės-Vaitkūnienės iniciatyvą ir pasiryžimą kasmet prisiliesti prie šios ypatingos Versmės – Švento Rašto, liturginių, religinės minties tekstų, įkvepiančių asmenybių ir kurti naują lietuvišką sakralinę muziką. Nedidelis, labai skirtingas asmenybes vienijantis LKS Kauno skyrius greitai švęs savo 50-metį. Jų iniciatyvos, autoriniai ir bendri koncertai labai reikalingi Kauno klausytojams, kurių tą vakarą buvo pilnutėlė Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčia. Šviesūs klausytojų veidai atidžiai sekė ir nuoširdžiai reagavo į atliekamus kūrinius ir savo – kauniečius – kompozitorius. Tiek daug buvo šviesių akių tą sakralinės muzikos premjerų vakarą, kupiną kompozitorių ir atlikėjų darnos ir patirties.

Trečiasis sakralinės muzikos premjerų vakaras įrodo, kad prieš trejus metus prasidėjusi iniciatyva labai reikalinga visiems – klausytojams, autoriams, atlikėjams. Nes tai yra nuostabi galimybė regėti Versmę ir prisiliesti prie Jos.

Lietuvos muzikos antena