Ana Ablamonova. Reikia išmokti bendradarbiauti dirbant dėl vieno tikslo

LKS pirmininkas Mykolas Natalevičius, LMIC direktorė Asta Pakarklytė, VšĮ „Operomanija“ vadovė Ana Ablamonova. Foto: Sven Tupits

Ana Ablamonova. Reikia išmokti bendradarbiauti dirbant dėl vieno tikslo

2019 m. gegužės 8–10 dienomis Taline įvyko pirmasis Baltijos šalių šiuolaikinės muzikos tinklo (BCMN, Baltic Contemporary Music Network) susitikimas, kurį inicijavo Lietuvos kompozitorių sąjunga, o finansavo Šiaurės šalių fondo „Nordic Culture Point“ programa.

Apie Baltijos šalių kultūrinio bendradarbiavimo patirtis ir perspektyvas mintimis dalinosi Lietuvai, be kitų delegatų, susitikime atstovavusi Nepriklausomos kūrybinės grupės „Operomanija“ vadovė Ana Ablamonova. Klausimus parengė Rasa Murauskaitė.

Kas buvo apsvarstyta ir nutarta Taline? Kokie pagrindiniai veiklos tikslai nustatyti?

Tai buvo pirmasis tokio pobūdžio susitikimas, kuriame dalyvavo visų trijų Baltijos šalių kompozitorių sąjungos, muzikos informacijos centrai bei muzikos (ir teatro) akademijų atstovai. Daugelis šių žmonių vienu metu atstovavo kelioms organizacijoms: kelioms išvardintoms arba išvardintoms ir kitoms nepriklausomoms iniciatyvoms. Tai, pasirodo, įprastas veiklos modelis tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek Estijoje – retu atveju yra apsiribojama viena institucija. Tai arba negarantuoja finansinio stabilumo, arba pilnai nepatenkina kūrybinių žmogaus poreikių.

Po susitikimo Taline tapo akivaizdu, kad vis dar reikalinga išsamesnė diskusija, į kurią būtina įtraukti platesnį visų trijų valstybių muzikos lauko dalyvių ratą. Inicijuota gera pradžia, imtasi puikios iniciatyvos. Baltijos valstybių ryšys, buvęs ganėtinai stiprus iki Nepriklausomybių atkūrimo, vis dėlto jau trisdešimtmetį užleidžia pozicijas Lietuvos, Latvijos ar Estijos bendradarbiavimui su kitomis pasaulio šalimis – tyrinėjamos erdvės, kurios ilgą laiką buvo nepasiekiamos. Kartu, jau dabar jaučiasi ir savotiškas prisisotinimas kažkada uždraustų teritorijų pažinimo, atsiranda natūralus poreikis atsigręžti į dar netyrinėtas, apleistas erdves, į tai, kas yra šalia. Todėl nenuostabu, kad gimsta vis daugiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimo iniciatyvų. Nenuostabu ir tai, kad šalys pradeda vis labiau tyrinėti savo istoriją bei aplinką. Vien ko vertas Vilniuje jau penkis metus vykstantis atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“, atveriantis visuomenei įprastai neprieinamas erdves!

Esminė idėja, kuri buvo išdiskutuota susitikimo Taline metu – Lietuva, Latvija ir Estija gali puikiausiai bendradarbiauti šiuolaikinės muzikos srityje. Tai yra svarbu tiek dėl vidinės „baltiškosios“ apykaitos, bendrų įdomių veiklų vykdymo, tiek dėl galimybės tarptautiniame kontekste prisistatant veikti išvien po stipresne ir galbūt labiau pastebima Baltijos valstybių vėliava. Šių tikslų įgyvendinimui galima pasitelkti labai įvairias priemones ir formas. Nuo festivalių, kūrybinių rezidencijų iki vadinamųjų showcase‘ų. Apie tai ir buvo diskutuojama, bandant fantazijas suderinti su turimomis galimybėmis jas realizuoti.

Ar yra žinomų tokio bendradarbiavimo tarp Baltijos šalių pavyzdžių kitose meno srityse (vizualiuosiuose menuose, teatre ir pan.)?

Man yra žinomi keli pavyzdžiai. Vienas jų – Baltijos dramos forumas. Tai jau daugelį metų egzistuojanti iniciatyva, kurią ilgą laiką kuravo Lietuvos, Latvijos ir Estijos teatrų sąjungos. Puiki idėja – šiuolaikinės nacionalinės dramaturgijos pagrindu sukurtų darbų pristatymai, kurie kasmet įvyksta vis skirtingoje Baltijos šalyje. Tokiu būdu kiekvienoje valstybėje toks forumas įvyksta kas 3 metus. Kaskart rengiant projektą, atsižvelgiant į finansines ir kitas aplinkybes, Baltijos dramos forumo modelis yra laisvai koreguojamas priimančiosios valstybės: jis įvyksta vadinamojo showcase‘o arba konkurso formatu, kartais forumo programą papildo teatro kritikų konferencija. Kiek teko dalyvauti ir domėtis, ne itin stipri buvo organizacinė šios iniciatyvos pusė ir sumanymo matomumas viešoje erdvėje. Žinau, kad šiemet toks projektas bus organizuojamas Lietuvoje ir nuo šių metų jis pereina į Tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ rankas. Tikėtina, kad Baltijos dramos forumui Lietuvoje prasidės naujas, įdomus ir kokybiškai stiprus etapas.

Ar žinai kokių kitų sėkmingų regioninio bendradarbiavimo tarp institucijų pavyzdžių? Kokių?

Jeigu kalbėtume apie Baltijos šalių regionus, pirmiausiai prieš akis iškyla orkestras „Kremerata Baltica“ – išties sėkmingas, tarptautiniu mastu žinomas ir aukštai vertinamas Baltijos šalių ambasadorius. Tačiau tai nėra institucinis bendradarbiavimas. Šiuo atveju yra vienas itin ryškus menininkas-lyderis, kuris aplink save suburia talentingų atlikėjų komandą.

Kartu, žinomi ir įvairūs institucijų bendradarbiavimo atvejai. Pavyzdžiui, neseniai vykę Lietuvos, Latvijos ir Estijos operos ir baleto teatrų spektaklių mainų projektai. Taip pat praeitų (Lietuvos, Latvijos, Estijos valstybių atkūrimo šimtmečio) metų iniciatyva – Baltijos šalių muzikos akademijų (BAO) simfoninio orkestro projektas, inspiravęs tęsinį – šiuo metu realizuojamą Baltijos muzikos akademijų kamerinio orkestro „Accademia Baltica“ sumanymą. Tačiau visi šie pavyzdžiai nėra tikslingai orientuoti į šiuolaikinę muziką. Šiuolaikinės muzikos nišą periodiškai ir fragmentuotai bando užpildyti įvairių festivalių organizatoriai, pristatydami bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos autorių koncertines programas.

Kokį pokytį tokia tinklaveika galėtų sąlygoti, tarkim, dešimtmečio laikotarpiu?

Tokios tinklaveikos rezultatai labai priklauso nuo žmonių, įsitrauksiančių į šią iniciatyvą, ryžto, intereso, noro bendradarbiauti, entuziazmo ir sugebėjimo užtikrinti pradėtų darbų tęstinumą. Būna labai daug puikių iniciatyvų, kurios neretai, nesulaukusios moralinio ir finansinio palaikymo, išsikvepia pusiaukelėje.

Būtų idealu, jeigu šis tinklas neapsiribotų vien institucijų bendradarbiavimu, o platformą inicijuojančios jėgos į šią terpę skatintų aktyviai įsitraukti ir nepriklausomus meno kūrėjus, kolektyvus, nedideles organizacijas. Tikėtina, kad nepriklausomi menininkai, nesukaustyti biurokratinės naštos ar įvairių subordinacijos reikalaujančių aplinkybių, galėtų kur kas lanksčiau realizuoti labai konkrečius darbus, jiems patiems labai rūpimus projektus. Nedidelių ir kokybiškai padaromų iniciatyvų gausa gali sukurti stiprų pagrindą dideliems sumanymams ir pokyčiams.

Akivaizdu, kad Baltijos šalių regionas yra įdomus ir, paradoksalu, bet dar nėra ištyrinėtas. Mums reikia vieniems kitus atrasti iš naujo.

Nepaisant to, kad visos trys šalys turime puikių menininkų, išskirtinių projektų, vis dėlto pasaulio kontekste esame mažiau pastebimi nei didžiosios valstybės. Galimybė Lietuvai, Latvijai ir Estijai kooperuotis, tam tikruose kontekstuose prisistatant po vieninga Baltijos valstybių vėliava, dar nėra plačiai išeksploatuota, nors jau žinomi keli sėkmingi tokio bendradarbiavimo pavyzdžiai tarptautinėse knygų mugėse ar įvairiuose meno eksponavimo projektuose. Manyčiau, šia galimybe būtina pasinaudoti, tam parenkant tinkamus kontekstus. Tereikia susitarti dėl vieningos Baltijos regionui „legendos“ ir išmokti bendradarbiauti dirbant dėl vieno tikslo. Tai jokiu būdu nereiškia, kad Lietuvai savo meną būtina komunikuoti tik taip. Tai tėra viena iš galimybių, kuria galime pasinaudoti.

Svarbu, kad Baltijos valstybių bendradarbiavimas nebūtų formalus, o būtų paremtas natūraliu poreikiu ir interesu, kad išvengtume proginių, „jubiliejinių“ įvykių, o labiau susikoncentruotume į meną ir kūrybos ekosistemai palankius sumanymus.

Lietuvos muzikos antena

Komentarų dar nėra

Post A Comment