Kuriasi naujas Baltijos šalių šiuolaikinės muzikos tinklas

27 Geg Kuriasi naujas Baltijos šalių šiuolaikinės muzikos tinklas

Viešajam diskursui nesvetima idėja, kad Baltijos šalių bendradarbiavimas daugelyje sričių, deja, yra per menkas. Situaciją keisti imasi menininkai – visai neseniai startavo naujas Baltijos šalių šiuolaikinės muzikos tinklas, kuris turėtų tapti įrankiu, skatinant bendrus lietuvių, latvių ir estų kūrybinius projektus, o taip pat ir galimybe efektyvinti regiono kūrėjų reprezentaciją pasaulyje. Šviežiausiomis naujienomis dalijasi Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas Mykolas Natalevičius.

Kiek tamprus buvo iki šiol Baltijos šalių bendradarbiavimas muzikos srityje? Kokios naujojo tinklo startinės pozicijos?

Tam tikras bendradarbiavimas egzistavo. Jeigu nebūtų buvę tam tikrų ryšių, taip lengvai nieko nebūtume pradėję. Tačiau, man pradėjus vadovauti Kompozitorių sąjungai pastebėjome, kad trūksta konkrečių bendrų veiklų, kurias Baltijos šalys galėtų vykdyti. Tuo metu būta daug ore tvyrojusių idėjų. Galvota apie galimybę kartu organizuoti renginius. Tai skambėjo gana abstrakčiai, tačiau, pradėjus dirbti naujai Kompozitorių sąjungos tarybai, pasitvirtinome naujas strategines gaires, kuriose pažymėta, kuriomis kryptimis veikla turėtų būti stiprinama. Pasirodė, kad tokiai šaliai kaip mūsų, yra būtinas tarptautinis bendradarbiavimas, telkimas į mus panašių vienetų tam, kad būtų galima efektyviau viešinti lietuvišką ir viso Baltijos regiono meną.

Realybė yra tokia – mūsų 3 milijonai, kaip vėl teigiama remiantis naujausiais duomenimis. Tokios kaimyninės šalys kaip Lenkija, nekalbant apie Vakarų Europą, net sudėjus visus Baltijos šalių gyventojus, yra keletą kartų didesnės. Mes gal kiek panašesni į skandinavus, bet jų taip pat daugiau. Taigi, blaiviai mąstant, neturime kitų variantų, tik galvoti, kaip išplėsti mūsų menininkų idėjų įgyvendinimo lauką. Tad šiemet pradedamas Baltijos šalių šiuolaikinės muzikos tinklas, kuriam gautas finansavimas iš Šiaurės šalių fondo „Nordic Culture Point“. Tai galime pavadinti tų ore tvyrojusių idėjų išraiška.

Neseniai su nedidele lietuvių delegacija vykote į Taliną, kur ir buvo nubrėžtos naujojo tinklo gairės. Būrėtės ten konkrečiai šiuo klausimu, ar kelionės akstinas buvo ISCM Pasaulio muzikos dienos, kurias šiemet rengė estai?

Norėčiau pradėti nuo priešistorės ir papasakoti, kaip viskas vystėsi iki tol. ISCM Pasaulio naujosios muzikos dienos – gera proga susitikti, nes vienoje vietoje susirenka daug žmonių: prodiuserių, kompozitorių, renginių organizatorių iš viso pasaulio. Tai savotiška supermugė, didelis suvažiavimas, tačiau mūsų viešnagė tinklaveikos klausimu ir šis festivalis nebuvo susiję. Tiesa, į Estiją vykome dėl tam tikrų logistinių sumetimų, tam, kad visi reikalingi žmonės būtų vienoje vietoje.

Pati idėja atėjo iš Estijos kultūros ministerijos atstovės, su kuria pernai susipažinau mugėje „Classical: NEXT“, kurioje Kompozitorių sąjunga, Muzikos informacijos centras ir Nacionalinė filharmonija dalyvauja kasmet. Man, kaip žmogui, kuris šioje mugėje anksčiau nebuvo dalyvavęs, iškart kilo klausimas, kaip ją išnaudoti kuo efektyviau, išspausti kuo daugiau ir pasiekti apčiuopiamą rezultatą. Estijos stende sutikau Estijos kultūros ministerijos patarėją muzikos klausimais Madli-Liis Parts. Ji – ir ilgametė muzikos renginių prodiuserė, taip pat – buvusi Estijos kompozitorių sąjungos pirmininkė. Pradėjome dalintis idėjomis, kad būtų puiku Baltijos šalyse kažką nuveikti kartu. Kolegė iš Estijos labai apsidžiaugė, kad apie tai galvojame, ir pasiūlė atvykti į Taliną ISCM Pasaulio muzikos dienų metu, ir tuo pačiu surinkti atstovus iš trijų šalių pokalbiui. Šiuo kvietimu labai apsidžiaugiau.

Reikėtų padėkoti Estijos kultūros ministerijai, kuri suteikė patalpas tinklo susitikimui, taip išreikšdami palaikymą. Pernai taip pat dalyvavau ISCM Generalinėje asamblėjoje, kurioje susipažinau su latvių atstovais, taip pat – Estijos kompozitorių sąjungos pirmininku, kurie taip pat idėjai pritarė. Taigi visa tai „paruošė dirvą“ ir leido, susirinkus prieš porą savaičių, gana konstruktyviai padiskutuoti ir išgryninti dvi pagrindines kryptis, kuriomis Baltijos šalių bendradarbiavimą norėtume plėtoti.

Kokios tos kryptys? Kokie prioritetai? Koks pagrindinis tikslas?

Į tinklą pakviestos trijų krypčių institucijos – kompozitorių sąjungos, muzikos informacijos centrai ir muzikos akademijos. Tai buvo pirmasis tinklo susitikimas. Dar turėsime du susitikimus šiemet Rygoje ir Vilniuje jai tikslinti. Pastarasis suvažiavimas buvo pažintinis, skirtas aptarti, ką norime daryti kartu. Jo metu išsirinkome atsakingąją tinklo grupę, atstovaujančią kiekvieną šalį. Taip pat diskutavome apie pagrindines veiklos kryptis. Pirmoji – kasmetiniai bendri renginiai, kas, atrodo, vienas labiausiai visiems rūpimų klausimų. Antroji – Baltijos šalių muzikos viešinimas. Pirmoji kryptis artimesnė kompozitorių sąjungoms, nes jos dažniausiai arba pačios organizuoja, arba prisideda organizuojant festivalius. Viešinimas daugiau liečia muzikos informacijos centruose dirbančius atstovus, kuriems tai – pagrindinis darbas.

Susitikimo metu sutarėme, kad jau po dviejų metų pradėsime plėtoti bendrą Baltijos šalių šiuolaikinės muzikos festivalį, o kitais metais pradėsime nuo nedidelio ciklo Latvijos muzikos dienose, kur bus pristatyta visų Baltijos šalių muzika. Tai jau nuspręsta konkrečiai, apgalvota, kuriose šalyse viskas vyks trejus metus į priekį. Džiaugiuosi, kad sutarėme gana lengvai, nes tinklaveika ne visuomet būna struktūruota. Smagu, kad iškart pradėjome veikti – dabar kaip tik ruošiamos paraiškos, susijusios su išartikuliuotų idėjų plėtote.

Baltijos kaip regiono atstovavimas yra džiuginantis ir masinantis, bet kartu ir sudėtingas. Kiekviena šalis turi charakteringą kultūrą, tačiau – ir daug panašumų. Mūsų labai mažai, o pasaulio kontekste, žmonės klausosi daug įvairios muzikos, yra daug puikiai išviešintų vardų, kurių muzikos patogu klausytis. Todėl žmogui, pavyzdžiui iš Meksikos, Japonijos, gana sudėtinga sakyti, kad čia – lietuviška muzika, čia – truputį kitokia latviška, o čia – dar šiek tiek kitokia estiška. Aišku, kad net išsilavinusiam žmogui tai gana painu, mat nedidelius regionus žmonės yra linkę „sulipinti“ į vienetus.

Vadinasi, tinklo kontekste bandysite pozicionuoti Baltijos šalių kompozitorius ne kaip konkrečių valstybių, o kaip visą regioną atstovaujančius kūrėjus?

Tai – neišvengiama. Lietuvoje jau kurį laiką kalbame apie problemą, kad pas mus trūksta showcase tipo renginių, į kuriuos būtų kviečiami užsienio prodiuseriai, dirbantys su renginiais ir ieškantys naujų vardų. Šiuolaikinės muzikos srityje jau nemažai nuveikta, bet norėtųsi žymiai daugiau. Be abejo, manau, kad šiuo atveju racionalu išnaudoti bendrą Baltijos šalių vardą, kuriant bendrą brand’ą.

Jau anksčiau esu girdėjęs iš kolegų, kad jie tokiam pozicionavimui neprieštarauja, kad reikėtų rasti tam tikrus raktažodžius, geriausiai apibūdinančius, kokia yra ta Baltijos šalių muzika. Galime save pozicionuoti stipriau, aktyviau ir labiau atkreipti pasaulio dėmesį, jeigu reprezentuosime regioną, o ne kiekvieną šalį paskirai. Pavyzdį galima imti iš Šiaurės šalių, kurios šioje srityje aktyviai veikia.

Kaip tik norėjau teirautis, ar yra panašaus regioninio bendradarbiavimo pavyzdžių, kurie įkvepia šio naujo Baltijos tinklo veiklą, iš kurių norisi semtis patirties.

Natūralu, kad turime žiūrėti į kaimynus, kurių turime puikių. Baltijos ir Skandinavijos šalių bendradarbiavimui netgi yra skiriamos lėšos. Neseniai atsiradęs Baltijos šalių kultūros fondas, į kurį kiekviena šalis investuoja po 100 tūkst. eurų, skirtas tam bendram veikimui suaktyvinti. Šiaurės šalių ministrų taryba prie to taip pat prisideda. Taigi šių regionų bendradarbiavimas yra potencialus ir, sakyčiau, jau įgavęs pagreitį. O ir naujasis Baltijos tinklas, kaip jau minėjau, yra finansuojamas būtent iš Šiaurės šalių institucijos.

Reikia nepamiršti tokių puikių kaimynų kaip lenkai – kultūrinis bendradarbiavimas su jais turi gražias, gilias tradicijas. Žinome puikų Krzysztofo Drobos pavyzdį. Šių ryšių taip pat nenorime nutraukti, atvirkščiai, juos tik stiprinti. Štai Kompozitorių sąjunga šiemet bendradarbiaudama su festivaliu „Sacrum Profanum“ Lenkijoje, pristatys lietuvių muzikos programą. Labai džiugu, kad tam gavome finansavimą iš Kultūros tarybos. Turime kvietimų bendradarbiauti, pristatant Baltijos šalių muziką, ir iš kitų festivalių. Lenkijos rinka didesnė, tad svarbu, kad į ją patenka ir lietuviška muzika.

Kol kas daugiausia kalbėjome apie kompozitorių veiklą, jų darbų sklaidą. Ar naujasis tinklas sieks efektyvinti ir muzikologų, kuriuos taip pat jungia kompozitorių sąjungos, bendrą veiklą?

Kūrybinė ir tiriamoji veikla yra neatskiriamos. Verta paminėti, kad jau daugelį metų tradiciškai rengiamos Baltijos muzikologų konferencijos, taigi, galima sakyti, kad muzikologijos lauke Baltijos šalys jau kartu veikia. Tačiau mes iš bendruomenių lauksime bet kokių iniciatyvų, kurias mielai įtrauksime į tinklo veiklas. Reikia suprasti, kad tinklas atsirado ką tik, potencialių veiklų spektras – platus. Iš pradžių, siekėme aktyvinti tas veiklas, kurios jau seniai tvyrojo ore, tačiau muzikologinė, kaip ir labai svarbi edukacinė veikla, be abejo, taip pat turės savo vietą. Jeigu Baltijos šalims pavyktų įsteigti bendro festivalio tradiciją, natūralu, kad jo kontekste atsirastų vietos ir muzikologinėms, edukacinėms veikloms.

Užbaigti norėčiau prognozėmis. Turbūt sudėtinga dabar numatyti, tačiau kokio visgi tikimasi pokyčio, įsibėgėjus šio tinklo veikloms? Tarkim… po dešimtmečio?

Sunku prognozuoti, nes tarptautinis bendradarbiavimas yra specifinis dalykas, kuriam svarbiausia rasti bendrą kryptį. Ta bendra kryptis galėtų būti tokie pavyzdžiai kaip Šiaurės šalių festivalis „Nordic Music Days“. Tai renginys, skirtas regiono muzikai, tik migruojantis per skirtingas šalis. Tokį modelį galėtume „pasiskolinti“ ir panaudoti Baltijos šalių kontekste. Taip pat, laikui bėgant, galėtų rastis daugiau bendrų Baltijos ir Šiaurės šalių projektų.

Kitas dalykas – jau aptarta platesnė Baltijos šalių vardo šiuolaikinės muzikos kontekste sklaida. Jeigu mąstytume dokumentiniais formatais, galėtume sakyti taip, kad „keli kompozitoriai iš Baltijos šalių taps žinomi plačiai visame pasaulyje“. Aišku, ir dabar mūsų kompozitoriai klausomi pasaulyje, bet, galbūt, galėtume tam suteikti didesnį postūmį, kad vardai iškiltų greičiau, jų būtų daugiau.

Dar didesnis tikslas susijęs su ateities kūrybiškumo evoliucija. Esame šalis, turinti ne tik demografines, bet ir ekonomines ribas. Neturime didžiulės pramonės, gausybės gamtos išteklių, mūsų ekonomika – tikrai ne konkurencingiausia pasaulyje. Tačiau turime daug intelektualinio ir kūrybinio potencialo. Pastaruoju metu matome, kad kultūra yra bene geriausias Lietuvos viešinimo pasaulyje būdas. Mūsų politikams, bendruomenėms vertėtų apie kultūrą nebegalvoti tik kaip apie „papuošalą“, paveikslą kambaryje ar foninę muziką prie vyno vakare. Kultūra – svarbus įrankis ir ekonomikai auginti.

Galėtume įkvėpimo semtis iš Islandijos. Perkeltine prasme galėtume sakyti, kad vos ne kas antras žmogus ten yra menininkas, netgi žinomas pasaulyje – kino, šiuolaikinės muzikos kompozitorius ar dizaineris. Jie pasaulyje matomi kaip profesionalių menininkų tauta. Tas konkurencingų pasaulyje kūrėjų modelis galėtų tapti ir vienu mūsų valstybės atributų.

Kalbėjosi Rasa Murauskaitė
Lietuvos muzikos antena