Festivalis „Druskomanija“. Lukrecija Stonkutė. Įgyvendinti troškimai

22 Geg Festivalis „Druskomanija“. Lukrecija Stonkutė. Įgyvendinti troškimai

„Kai labai ko nors trokšti, paslapčia visas pasaulis padeda troškimą įgyvendinti“, – tai citata iš Paulo Coelho knygos „Alchemikas“. Nedidukėje, maždaug 95-ių puslapių knygelėje pastarasis sakinys pakartotas keletą kartų. Paskutinį kartą man jis „pasivaideno“ gegužės 16-osios vakarą, kuomet parskubėjusi iš koncerto „Young for Strings“ („Jauni stygoms“), vykusio Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniuje, puoliau skaityti paskutiniuosius romano puslapius. „Tačiau vien tik trokšti nepakanka, reikia įdėti daug darbo ir pastangų troškimui įgyvendinti, tuomet paslapčia ir sulauksi pagalbos“, – pamaniau. Man regis, tą vakarą, didžių pastangų dėka išsipildė ne vieno jauno kompozitoriaus troškimas – jų kūrinių premjeros.

Šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“ tęsia tradiciją ir koncerte „Young for Strings“ pristatė 2019 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedros bakalauro baigiamuosius darbus. Šiemet programą papildė ir specialiai festivalio užsakymu sukurti jaunų, lietuviškos šiuolaikinės muzikos scenoje jau žinomų, kūrėjų darbai. Naujausius lietuviškos šiuolaikinės muzikos gūsius atliko smuikininkas Džeraldas Bidva bei Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, kurio meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Barkauskas, tačiau tą vakarą dirigavo orkestro garbės dirigentas Donatas Katkus.

Šv. Kotrynos bažnyčios skliautus užliejo Gailės Gričiūtės kūrinys „Gertrude“. Tai kompozicija styginių orkestrui, inspiruota XIX–XX a. sandūros prancūzų rašytojos Gertrude Stein knygos „Reflection on The Atomic Bomb“ („Atominės bombos atspindys“) ištraukų. Kūrinys pasirodė labai aiškiai struktūruotas, sistemiškai sudėliotas. Ši kompozicinė technika ar muzikinio mąstymo būdas, pastaraisiais metais vyrauja tarp jaunųjų kompozitorių. Tačiau noriu pastebėti, jog toks kombinavimo būdas pamažu nublanksta. Iš žiūrovų šnabždesio buvo numanomas susižavėjimas taikliai panaudota styginių pizzicato technika (stygų gnaibymas pirštais). Tai priminė krentančius lietaus lašus, pasižyminčius meditatyvinėmis savybėmis.

Pasak koncerto vedėjos Viltės Žakevičiūtės, kompozicijos „Srautas“ autorius Matas Drukteinis savo kūriniuose nuolat paliečia socialines, urbanistines ir egzistencines temas. Kūrinio anotacijoje kompozitorius pabrėžė, jog XXI a. žmogaus gyvenimas gali būti palygintas su socialinių tinklų srautu. Jis mano, kad kasdienė žmogaus būsena, sąveikaujanti su išoriniu pasauliu, yra socialinis eklektiškumas. Kūrinyje „Srautas“ girdėti nenumaldomas noras ištrūkti iš šių eklektiškų „spąstų“. Muzika – pulsuojanti gyvybe, primenanti erelio skrydį Samarajos kalnų tarpeklyje. M. Drukteinio kompozicija – aiškus kvietimas atmesti tai, ką siūlo anonimiškas (technologinis) algoritmas.

Pauliaus Prasausko kūrinys „Legenda apie elnią“ – dviejų dalių muzikinis pasakojimas, kurio turinys atsiskleidžia klausytojo vaizduotėje. Išties įdomu, ką žiūrovai regėjo savo vaizduotėje… Man, asmeniškai, kūrinio garsai mintyse nupiešė būrėjos su didžiuliu krištoliniu rutuliu rankose vaizdą. Būrėja – ji žino daug, tačiau iki galo neketina atskleisti visų paslapčių. Taip ir kompozicijoje „Legenda apie elnią“ mes, žiūrovai, galime tik įsivaizduoti, o kaip yra iš tikro, žino tik kūrinio „būrėjas“ P. Prasauskas ir paslapties jis neketina atskleisti.

Agnės Mažulienės kompozicija „Volumen“ („Spiralė“) – įkvėptas styginių instrumentų formos grožio. Pasak autorės, „Kūrinio struktūros pagrindas – senųjų Kremonos meistrų brėžiniuose išlikusi logaritminė instrumento galvutės konstrukcija, vienuolikos drožinėtų segmentų spiralė.“ Išties, kūrinyje buvo aiškiai girdimas spiralės formos imitavimas. Styginiai vis atkartodavo tą patį garsą, šiek tiek kylantį aukštyn. Toks repetityviškumas sudarė begalybės įspūdį. Rodėsi, jog kompozicijai nėra jokių šansų pasibaigti. Tai kompozitorės A. Mažulienės meistriškumo ženklas.

Labai gaila, kad jaunasis kompozitorius Modestas Rinkevičius nepateikė kompozicijos „Teptonika“ anotacijos. Tačiau koncerto vedėja pasidalijo autoriaus kūrinio analize. Tai pasirodė ne itin žavu koncertiniame amplua, kuris priminė muzikos kūrinių analizės paskaitą. Taigi, kūrinio autoriui linkėčiau disciplinos. „Teptonika“ – tai lyg koliažo principu išdėliotos XVII–XXI a. muzikinis koloritas bei harmonijos. Nuo puošnaus baroko, per kilnų klasicizmą, jausmingą romantizmą, maištingą XX a. iki šių dienų paklydimų. Regis, orkestro atlikėjams ir D. Katkui kūrinys atnešė džiugesio, mat kiekvienas jų galėjęs atrasti savąją grožio akimirką.

Paskutinė vakaro kompozicija – Silvijos Miliūnaitės-Bliūdžiuvienės Koncertas smuikui ir orkestrui. „Tai mano muzikinė žinutė, garsinė istorija apie prigimtyje slypinčią praeitį, kuri mus lydi nepaisydama laiko, nuo pradžios iki pabaigos“, – apie kūrinį pasakoja autorė. Smuiko partiją atliko smuikininkas Džeraldas Bidva. Kompozicijoje girdėti daug aliuzijų į kino filmus ar kompiuterinius žaidimus. Muzikinė kompozicijos charizma svyravo nuo ramybės slėnio iki aršios kovos momentų. D. Bidva kaskart žavi profesionaliu atlikimu, precizika, užsidegimu. Džiugu, jog atlikėjas yra smalsus jaunųjų kompozitorių kūriniams.

Koncerto analogas vyko ir gegužės 19-ąją, Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje, Druskininkuose. Ačiū šiuolaikinės muzikos festivalio „Druskomanija“ organizatoriams, kurie glaudžiai bendradarbiauja su jaunaisiais kompozitoriais, skelbia jų muziką bei palydi į gilesnius muzikos komponavimo vandenis.

Lietuvos muzikos antena