Viltė Žakevičiūtė. Festivalis „Druskomanija“. Jaunųjų kūrėjų laboratorija

20 Geg Viltė Žakevičiūtė. Festivalis „Druskomanija“. Jaunųjų kūrėjų laboratorija

Įsibėgėjęs tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“ gegužės 14 d., kultūros bare „Kablys“ surengė grandiozinį koncertą „Vilnius LAB“. Šis renginys – tai metus trukusio projekto, inicijuoto choro „Vilnius“, baigiamasis akcentas.

Choro „Vilnius“ paskelbtame konkurse dalyvauti buvo kviečiami jaunieji kompozitoriai ir tarpdisciplininės kūrėjų komandos. Dalyviai konkursu buvo raginami eksperimentuoti garsyno srityje, taikyti multimedijų, erdvinius sprendimus, ieškoti naujų išraiškos formų, drąsiai eksperimentuoti ir rinktis inovatyvius sprendimus. „Vilnius LAB“ arba „Jaunųjų kompozitorių labaratorija“ projekte dalyvavo konkurso atranką laimėję kompozitoriai Monika Zenkevičiūtė, Mantvydas Pranulis ir Andrius Arutiunianas. Atrinkti kompozitoriai kuria muziką pasitelkdami elektroniką, tai atsispindėjo ir aptariamame koncerte.

Pirmasis pristatytas kūrinys – Mantvydo Pranulio „Not Allowed“. Kompozitorius – aktyvus jaunosios kartos džiazo muzikantas, daugelio džiazo ir alternatyviosios muzikos projektų iniciatorius, dažnai bendradarbiaujantis su teatro ir kino kūrėjais.
Kompozitoriaus sprendimu, choras pasidalijo į tris grupes. Kiekvienai jų dirigavo skirtingi dirigentai, kadangi visų trijų choro grupių partijų tempai nesutampa. Kūrinio mintis atskleidžia socialinius žmogaus santykius, baimę nepritapti. Kūrinyje gvildenami psichologiniai savęs pažinimo klausimai, pavyzdžiui, kodėl žmogus jaučiasi nesaugiai, kai realios priežasties tokiam jausmui nėra? Todėl choras kūrinyje – tarsi žmogaus vidinio pasaulio balsai, kurie tarpusavyje dažnai nesutaria. Trys choro grupės dainuoja beveik tą patį, tik kitais tempais, tarsi iliustruodamos netrukus įvyksiantį chaosą. Sąmyšis įvyksta, kuomet šalia choro balsų prijungiama ir elektronikos partija. Didėjanti garso masė viską sumaišo dar labiau. Stiprus šėlas išrišamas solistės dainuojamu tekstu „I am not allowed“. Tai ir kūrinio kodas, kuriuo kompozitorius veikiausiai nori pabrėžti skatinimą atsigręžti į save ir pradėti mąstyti laisviau, taip, kaip iš tiesų jaučiame, nebijoti „neįtilpti“ į kažkieno suformuotas normas. Kūrinys tikrai vykęs. Puikiai atrastas balansas tarp choro ir elektronikos, todėl elektronikos partija labiau padeda nei dominuoja.

Koncertą tęsė Andriaus Arutiuniano „We, the Chorus“ – labiau monotoniškas, tačiau tolygiai vientisas, tarsi kulminacijos neturintis kūrinys. Ir čia choras keičia išdėstymą erdvėje. Choristai tarsi suplaukia arčiau salės centro, išlaiko kelias grupes, bet dirigentas vienas (Artūras Dambrauskas). Kūrinio metu elektronikos partija yra tarsi gija, ant kurios veriamas kūrinys. Tai, sakyčiau, ir labiausiai „elektroniškas“ kūrinys, kuriame itin svarbus elektronikos vaidmuo: naudojama automatinio derinimo („auto-tune“) sistema, filtruojanti kiekvienos choristų grupių balsus ir juos perderinanti pagal iš anksto nustatytą derminę sistemą.
Kompozitorius kuria elektroakustinę ir instrumentinę muziką, garso instaliacijas ir audiovizualinius kūrinius. 2018 m. jam skirtas Lietuvos kompozitorių sąjungos Jaunojo menininko apdovanojimas. Todėl, lyginant su koncerte pasirodančiais autoriais, Andrius turi daugiausia patirties.

Trečioji „Vilnius LAB“ projekto nugalėtoja – Monika Zenkevičiūtė. Koncerte skambėjo jos kūrinys „Circle Ending“. Elektroninės muzikos autorė aktyviai koncertuoja ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje, Berlyne, nemažai dėmesio skiria ir instrumentinei bei vokalinei kūrybai, rašo muziką teatrui. Nepaisant meilės elektroninei muzikai, autorė puikiai susidorojo su užduotimi rašyti chorui ir elektronikai. Circle Ending (šviesos instaliacijos autorius Giedrius Gurevičius) idėjinė ašis – laiko trūkumas ir suvokimas, kad apie tai geriau tiesiog negalvoti. Kūrinys koncertą pabaigė efektingais ritmais, kuriuos moderavo ant scenos prie pulto stovinti Monika. Tai ir dar vienas visiškai kitoks kūrinio sprendimas. Choras – tarsi nedalomas vienis, o Monika – solistė, rato vidurys. Kūrinys turėjo aiškią pradžią, aiškią viziją, ko gero, galėjo tęstis visą amžinybę. Todėl visiškai pritarčiau, jei „Circle Ending“ trukmė būtų išplėsta ir taptų ištisa choro ir elektronikos misterija.

Smagu, kad choras „Vilnius“ suteikė tokią puikią galimybę atrinktiems autoriams iš arčiau susipažinti su itin subtiliu instrumentu – choru. Autoriai gavo progą ne tik įgyvendinti savo kūrybines idėjas, pristatyti save kaip kompozitorius bet ir bendradarbiauti, mokytis viso kūrybinio proceso metu. Projektas tikrai sėkmingas! Programa paruošta profesionaliai, galėtų prilygti gero tarptautinio aktualiosios muzikos festivalio scenai. Belieka palinkėti dar daugiau drąsos ir pasiryžimo įgyvendinant tokio pobūdžio projektus, kurie atskleidžia jaunųjų kūrėjų ir atlikėjų ambicijas ir aukštus kūrybinius siekius, telkiant dėmesį į šių dienų lietuviškos muzikos naujumą bei sklaidą.

Lietuvos muzikos antena