115-osios Vlado Jakubėno gimimo metinės Kompozitorių namuose

08 Geg 115-osios Vlado Jakubėno gimimo metinės Kompozitorių namuose

Gegužės 15 dieną minėsime žymaus tarpukario muzikos modernisto ir išeivijos menininko – kompozitoriaus, įtakingo muzikos kritiko Vlado Jakubėno 115-ąsias gimimo metines. Ta proga Vlado Jakubėno draugija Vilniuje gegužės 14 d. 18 val. Kompozitorių namuose (A. Mickevičiaus g. 29) rengia diskusiją, skirtą prisiminti šią iškilią Lietuvos muzikos istorijos asmenybę. Renginį papuoš vos prieš keletą metų pirmą kartą pastatyto V. Jakubėno baleto „Vaivos juosta“ įrašo peržiūra.

Renginyje dalyvaus Vlado Jakubėno draugijos nariai – baleto partitūrą orkestravęs kompozitorius Marius Baranauskas, muzikologas Vaclovas Juodpusis, smuikininkas, pedagogas Petras Kunca, Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos narys Vytautas Gocentas, žurnalistas Juozas Skomskis. Diskusijos dalyvius pasveikins Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas Mykolas Natalevičius, baleto „Vaivos juosta“ savybes (Baltijos baleto trupės pastatymas, 2014) aptars baleto kritikė, muzikologė Audronė Žiūraitytė. Vakarą ves Vlado Jakubėno draugijos pirmininkė, muzikologė Beata Baublinskienė.

Pasak kompozitoriaus ir eseisto Šarūno Nako, Vlado Jakubėno (1904–1976) muzikoje pinasi romantinės, impresionistinės ir neoklasicistinės muzikos atgarsiai, neretai persmelkti „lietuviškos intonacijos“.

V. Jakubėnas dažnai lyginamas su kitais dviem lietuvių muzikos modernistais, Vytautu Bacevičiumi ir Jeronimu Kačinsku: visi trys 1932 m. Kaune įkūrė „Muzikininkų progresistų draugiją“, kuri 1936–1940 m. dalyvavo Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos veikloje. Tačiau V. Jakubėnas buvo nuosaikiausias iš visos trijulės – kūryboje naujovių atžvilgiu laikėsi kiek gana rezervuotai, jas vertindamas, pasak muzikologės Rūtos Stanevičiūtės, ne tik iš meninių, bet ir etinių pozicijų.

Vladas Jakubėnas gimė Biržuose 1904 m. reformatų kunigo šeimoje – jo asmenybė formavosi griežtoje kalvinistiškoje atmosferoje. Jis gavo puikų muzikinį išsilavinimą Rygos konservatorijoje, kur studijavo latvių muzikos klasiko Jazepo Vytuolo klasėje (1924–1928), ir Berlyno muzikos akademijoje, kur jo kompozicijos dėstytojas buvo įtakingas to laiko vokiečių kompozitorius Franzas Schrekeris (1928-1932). Berlyne, kurį V. Jakubėnas vadino „pasaulio kultūrine sostine“, jis susipažino ir su naujausiomis muzikos tendencijomis, ypač žavėjosi Paulio Hindemitho kūryba. Vis dėlto, anot R. Stanevičiūtės, tapatino avangardą su kairuoliškomis ideologijomis, todėl 1932 m. sugrįžęs į Lietuvą labiau linko į paprastesnę, tradiciškesnę muzikos ištarmę.

Kaune V. Jakubėnas dėstė fortepijoną Konservatorijoje, daug rašė Lietuvos kultūrinėje spaudoje. Jo recenzijos šiandien mums yra nepamainomas tarpukario Kauno ir išeivijos muzikinio gyvenimo atspindys.

Aktyviausias V. Jakubėno kūrybos laikotarpis yra iki 1944 m. emigracijos į Vakarus (nuo 1949 m. gyveno Čikagoje), tačiau jo muzikinis palikimas nėra menkas. Kompozitorius parašė 3 simfonijas, styginių kvartetą, baletą „Vaivos juosta“, keliasdešimt kūrinių chorui, balsui solo, kamerinių instrumentinių kūrinių.

Nors išeivijoje atsidūrusių kompozitorių muzika nelengvai skinasi kelią į šių dienų Lietuvos koncertų sales, V. Jakubėno kūryba skamba, nėra pamiršta, yra įtraukiama į mūsų atlikėjų koncertines programas.

Svarbus kompozitoriaus atminimo įamžinimo žingsnis buvo Vlado Jakubėno vardo suteikimas 2002 m. Biržų muzikos mokyklai, kurioje besimokantys vaikai nuolat skatinami atlikti šio kompozitoriaus kūryba, ja domėtis. V. Jakubėno 115-ųjų gimimo metinių proga Biržų muzikos mokyklos auklėtiniai gegužės 9 d. koncertuos M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje, gegužės 10 d. – Biržų pilyje, gegužės 22 d. – Stasio Vainiūno namuose Vilniuje.

Beata Baublinskienė