Misterijos apsuptyje. Spektaklio „Dievai ir žmonės“ premjeros įspūdžiai

09 Bal Misterijos apsuptyje. Spektaklio „Dievai ir žmonės“ premjeros įspūdžiai

„Mes tik didelio pasaulio mažyčiai elementai, tačiau kiekviename mūsų yra dar didesnis – vidinis pasaulis“; „Pasaulis tai mes ar pasaulis mumyse?“… Tokie apmąstymai sukosi galvoje, stebint vieną pirmųjų misterijos „Dievai ir žmonės“ vizualizacijų (videoprojekcijų dailininkas Rimas Sakalauskas), kurioje vaizduojama žemė žmogaus rankose. Panašių minčių turėjo ir mitologas, eseistas Algirdas Julius Greimas knygoje „Apie dievus ir žmones“, kurios pavadinimą perfrazavo spektaklio kūrėjai.

Balandžio 5-osios vakaro premjerinį spektaklį Lietuvos rusų dramos teatre publikai dovanojo ansamblis „Lietuva“, podraug su kūrybine komanda: režisiere ir vyr. choreografe Leokadija Dabužinskaite; kompozitoriais: Linu Rimša ir Aru Žvirbliu; kostiumų ir scenografijos dailininke – Daiva Samajauskaite; choreografais: Agriu Danilevičs, Agne Rickevičiene, Sandra Muningyte-Domingo bei solistais Rasa Serra, Valentinu Krulikovskiu, Dovile Kazonaite, Martynu Viliumi Varnele (Valstybinis ansamblis „Lietuva“), Gabija Adamonyte, Milda Pieškute, Augminu Petroniu (VU ansamblis „Ratilio“).

Misterijoje „Dievai ir žmonės“ archajinės ir elektroninės muzikos samplaika, modernaus ir ritualinių apeigų šokių ritmais perteiktos baltų religijos (pagonybės) kasdienio gyvenimo peripetijos: dievų ir žmonių santykiai, apeigos, ritualai, „papasakota“ vaidilutės ir medžiotojo meilės istorija. Itin žavėjo žmogaus balso galimybių paieškos (pavyzdžiui, gomurinis dainavimas), ansamblio „Lietuva“ chorui atliekant daugiabalses giesmes, sutartinės. Taiklus kompozitorių užmanymas liaudies muziką perpinti su elektronine – mūsų dienomis retas žmogus klausys „nuogų“ archajiškos muzikos sąskambių. Šiek tiek klausą trikdė ne laiku įjungiami atlikėjų mikrofonai, tad garso režisieriui linkėčiau atidumo. Akivaizdus kruopštus šokėjų įdirbis. Žinia, jog pasiruošimas spektakliui, kiekvienam šokėjui labai individualus. Misterijoje „Dievai ir žmonės“ toji individualybė buvo perteikta komandiškai – nuo profesionaliai atliekamų sinchroniškų ir emocionalių judesių iki aktorinio meistriškumo.

Daugiasluoksnėje videoprojekcijoje subtiliai vaizduoti gamtos, dievų galių elementai, padėję žiūrovui susigaudyti spektaklio vyksme. Taip pat atgijo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų fragmentų koliažai. Vaizdiniai išryškino žmonių dievobaimingumą kaip natūralų religinį instinktą, verčiantį gerbti tai, kas yra didingesnis nei tu pats. Deja, vizualizacijos idėja buvo paranki ne visai publikai ir galimai paliko nevienodą įspūdį, mat sėdėjusieji trečiojo aukšto balkone turėjo ribotą scenos matomumą, o ir projekcijos stebėjimas „iš aukšto“ neduoda tinkamo rezultato.

Nepamirškime ir atlikėjų išvaizdos. Kūrybinės grupės užmojis buvo atkurti baltų genčių istorinius kostiumus, pagal arcehologinius tyrinėjimus. Tad vyriškoji apranga – tai neryškių spalvų kelnės, liemenės, odinis apavas. Visos moterys dėvėjo plačių klosčių suknias, galvas dengė nuometais, jaunos mergelės puošėsi dailiai supintais kuodukais. Minėtosios detalės – tai dar viena vaizdinė priemonė, nukeldinusi į mistiškus lietuvių baltų genčių pagonybės laikus.

Spektaklio premjera giliai sužavėjo, o publika atlikėjus sveikino garsiais aplodismentais, gėlių puokštėmis ir šūksniais „Bravo!“. Artimiausios misterijos „Dievai ir žmonės“ premjeros numatytos balandžio 6-ąją, 18:30 val. – Vilniuje, Lietuvos rusų dramos teatre; balandžio 12-ąją, 19 val. – Klaipėdos Žvejų rūmuose; balandžio 17-ąją, 18 val. – Marijampolės kultūros centre; kituose miestuose pasirodyti planuojama rudenį. Nuoširdžiai tikiu, jog šis spektaklis pasieks ir platesnius „vandenis“ už Lietuvos ribų.

Lukrecija Stonkutė
Lietuvos muzikos antena