Jauniausių šalies kompozitorių forumo dešimtmetis

04 Kov Jauniausių šalies kompozitorių forumo dešimtmetis

Pasitinkant Nacionalinio moksleivių muzikos kūrinių konkurso „Mano nata“ dešimtmečio jubiliejų, konkurso iniciatorių ir žiuri pirmininką, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kompozicijos katedros profesorių Ričardą Kabelį kalbina muzikologė Rasa Murauskaitė.

Šiais metais Nacionalinis moksleivių muzikos kūrinių konkursas „Mano nata“ švęs pirmąjį savo jubiliejų. Per dešimtmetį konkursas tapo ne tik šalies jauniausių kompozitorių forumu, bet ir jų kompozicijos studijų bei kūrybinės veiklos starto aikštele. Kaip gimė šio konkurso idėja, ar iš pradžių neteko susidurti su skeptišku požiūriu, esą toks konkursas nėra reikalingas?

Konkursas gimė prisiminus aštuntajame dešimtmetyje Juliaus Juzeliūno ir Eduardo Balsio rengtus moksleivių kūrybos konkursus, kurių viename anuomet man pačiam teko dalyvauti. Konkurso finalas Kompozitorių namuose ir laimėtas prizas nemaža dalimi nulėmė mano kūrybos studijų pasirinkimą. Nuo pat pirmojo, 2010 m. surengto konkurso, nė karto neteko išgirsti, kad toks forumas nėra reikalingas. Priešingai – kolegų palaikymai ir pritarimai, kuriuos jautėme per visą konkurso laikotarpį, o taip pat jo strateginės reikšmės Lietuvos kompozitorių mokyklai supratimas prisidėjo prie ilgalaikės sėkmės.

Vis dėlto toks konkursas, surengtas praėjus daugiau kaip trims dešimtmečiams nuo minėtų J. Juzeliūno ir E. Balsio konkursų, buvo tarsi visai naujas muzikinės kultūros reiškinys. Ar drąsiai moksleiviai bandė savo jėgas pirmaisiais metais?

Inicijuojant konkursą apie jo galimas kultūrines reikšmes nelabai galvota. Rūpėjo, ar Lietuvoje išlikusi jaunimo akademinės kūrybos erdvė, ar sulauksime kūrinių, ar jų užteks, kad įvyktų konkursas… Atplėšus vokus nustebino ne tik partitūrų skaičius (jų buvo 40!), bet ir moksleivių bei kūrybos mokytojų domėjimasis būsimu konkursu. Atrinkus kūrinius paaiškėjo, kad jauniausiam konkurso dalyviui – Adomui Morkūnui – vos dvylika… Tai paskatino baigiamąjį konkurso koncertą rengti dviems mokyklinio amžiaus grupėms – jaunučiams ir vyresniems, tai išlaikėme per visus konkurso metus. Pirmojo konkurso sėkmė išskleidė viziją, kurią kasmet po truputį plėtodami, subrandinome autoriams ir muzikos bendruomenei patrauklų renginį, kuris 2014 m. įgijo Nacionalinio moksleivių muzikos kūrinių konkurso „Mano nata“ statusą.

Ar susidomėjimas konkursu auga, ar, priešingai, mažėja?

Pirmuosius kelis konkursus augęs ir vėliau nusistovėjęs dalyvių skaičius yra ypatingas Lietuvos akademinio kūrybiškumo fenomenas, vertas muzikologų ir kitų srities specialistų dėmesio. Žinant, kad konkursui pateikiamos ne užklasinės dainelės, o nuoseklaus pamokų darbo ir laiko reikalaujančios ambicingos kompozicijos muzikos instrumentams, ansambliams ir balsams, kurių kiekvieno trukmė dažnai viršija 10 minučių, informacinių medijų ekspansijos akivaizdoje – nemažas laimėjimas.

Kokias pagrindines konkurse pristatomų kūrinių kaitos trajektorijas esate pastebėjęs?

Sklaidant dešimtmečio konkursų partitūras, į akis pirmiausia krenta jaunųjų autorių muzikinio braižo nuoširdumas, nemažtanti pagarba akademinės kūrybos stilistikai ir stiprėjanti kompozicijų meistrystė. Įprasta, jog kiekvienais metais konkurso baigiamajame koncerte nuskamba keli ypatingi kūriniai, vis aukščiau keliantys konkurso meninę kartelę. Esame dėkingi kolegoms, kūrybos mokytojams – Vidmantui Bartuliui, Vaidai Striaupaitei-Beinarienei, Ryčiui Mažuliui, Loretai Narvilaitei, Gintarui Samsonui, Remigijui Šileikai ir kitiems. Konkurso rengėjų vardu noriu padėkoti visiems Lietuvos muzikos ir meno mokyklų, gimnazijų bei konservatorijų kūrybos mokytojams už nuoseklų darbą ir išugdytas kūrybingas asmenybes.

Užsiminėte apie kūrybos mokytojus, kurie ypatingai svarbūs būtent moksleiviškame amžiuje – tai ankstyvoji jaunuolių pažintis su kūryba. Kokios savybės svarbiausios mūsų greitai kintančiais laikais dirbantiems kūrybos mokytojams?

Kūrybos mokytojui ir kompozitoriui, dirbančiam tradicinių muzikos vertybių lauke, mokyti akademinės kūrybos paslapčių y ir z kartų jaunuomenę – nemenkas iššūkis. Šiandien kūrybos mokytojas privalo ne tik išmanyti technologijas, žinoti alternatyvios muzikos grupes ir stilius, būti jauno autoriaus bendraminčiu ir draugu, bet ir sugebėti patraukliai atskleisti akademinės kūrybos pagrindus. Mūsų laikmetis, kita vertus, siūlo unikalias galimybes perteikti būsimiems muzikos kūrėjams ne vien tradicinės kompozicinės raiškos galimybes, bet ir modernaus pasaulio vertybes. Išmintis – koks mokytojas, tokie ir mokiniai – ir šiais laikais nepraranda aktualumo.

Dešimtmetis – solidus laikotarpis. Ar jau galime kalbėti apie konkurso „Mano nata“ matomą įtaką šalies muzikinei kultūrai, muzikiniam ugdymui?

Konkurso reikšmė Lietuvos profesionaliai muzikos kūrybai ir kultūrai kiekvienais metais atsiskleidžia vis ryškiau ir pastebima įvairiose muzikinės veiklos srityse. Nemažai konkurso prizininkų ir laureatų pasirinko kompozicijos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir susiejo savo ateitį su profesionalia muzikos kūryba. Po studijų jie papildo Lietuvos kompozitorių sąjungos narių gretas ir gausina naujosios muzikos kūrinių lauką. Laimėdami kitų kraštų naujosios muzikos konkursus jie tampa mūsų šalies muzikinės kultūros ambasadoriais. Vien pirmojo konkurso laureatų pavardės kalba pačios už save, tai – daugelio tarptautinių kūrybos konkursų laimėtoja Monika Sokaitė, tarptautinio kompozicijų konkurso „Acht Brücken“ (Kelnas, Vokietija) laureatė Agnė Agnetė Mažulienė bei vis dažniau užsienio šalyse atliekamų kūrinių autorė Raimonda Žiūkaitė. Abi pastarosios autorės šiuo metu įgyvendina originalius mokslo projektus LMTA meno doktorantūroje. Paminėjus to paties pirmojo konkurso laureatę Godą Mariją Gužauskaitę, šiuo metu studijuojančią kūrybą LMTA magistrantūroje ir jau laimėjusią ne tik dvi chorinio konkurso „Vox juventutis“ premijas bet ir prestižinį elektroninės muzikos konkursą Austrijoje „ICSA-2017“ – konkurso autorių potencialas tampa akivaizdus.

Galbūt yra kūrinių, pristatytų konkurse, kurie ypatingai įstrigo savo branda, originalumu, nustebino?

Kaip minėjau, kiekvienais metais konkurse pastebime bent kelis tokius kūrinius. Ypatingas konkurso reiškinys – šešerius metus (!) pirmąsias premijas laimėjusio Simo Šakenio kūriniai. Jo kelias nuo pirmosios (tuo metu vienuolikos metų) autoriaus pergalės 2011 m., pristačiusio Kvintetą fortepijonui ir styginių kvartetui, kurį vėliau atliko ir įrašė Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno, iki įspūdingo laimėjimo 2017 m. konkurse, kuriame fortepijonu pats Simas atliko virtuozišką kūrinį „Daugdaugiau“ – liudija ne tik įspūdingą jo kūrybinį augimą ir konkurso prasmę, bet ir atveria šiuolaikiškos muzikos kūrybos akademijos perspektyvą.

Vis dėlto tam, kad kūrinys „gyventų“, jis turi skambėti ne kartą. Ar moksleivių pristatomi kūriniai toliau yra atliekami, ar, dažniausiai, po konkurso yra padedami į stalčius?

Greitos informacinės sklaidos laikmečiu kūryba „į stalčių“, ko gero, nebeįmanoma. Skaitmeninės garso technologijos lemia nepaprastai intensyvią konkurso kūrinių sklaidą. Baigiamojo koncerto kūrinių interneto kanalais autorių klasės draugai ir konkursu besidomintys gali klausytis tiesiogiai. Konkurso transliacijas internete kasmet stebi vis daugiau įvairių šalių internautų, šalių skaičius perkopė dešimtį. Kiekvienų metų pavasarį filmuotą konkurso medžiagą visuomenei pristato Lietuvos radijo ir televizijos kultūros kanalai, konkurso laureatų kūrinių įrašai talpinami „Mano nata“ svetainėje. Medialią konkurso kūrinių sklaidą papildo kasmetiniai laureatų kūrinių koncertai, rengiami Lietuvos miestų ir miestelių muzikos ir meno mokyklose, kviečiant aplinkinių kultūrinių bendruomenių narius. Po tokių koncertų įvykstantys kūrybos seminarai ir pokalbiai su moksleiviais ir mokytojais aktualizuoja pastaraisiais metais primirštą muzikos gyvosios sklaidos galimybę ir mažina Lietuvos regionų kultūrinę atskirtį.

Su profesionaliąja kūryba rimčiau susidurti tenka tik meno mokyklų ir konservatorijų moksleiviams, tačiau konkurse „Mano nata“ pasirodo kūrinių, parašytų bendrojo lavinimo ir mažose muzikos mokyklose besimokančių vaikų. Ar konkursas įgyvendina iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama ir jiems sudaryti bent šiokias tokias sąlygas profesionaliai mokytis kompozicijos?

Tai bene svarbiausias konkurso ir jo ateities klausimas, paliečiantis strateginę veiklą – kūrybos nuotolinio mokymo tinklo šalyje sukūrimą. Šiai veiklai suteikėme konkurso antrojo dešimtmečio prioritetą, pagal projektinio finansavimo galimybes tam skirsime daugiausiai dėmesio. Susitelkti šiam darbui skatina kiekvienais metais konkurso padangėje pasirodantys jauni kūrybos talentai iš mažųjų muzikos bei bendrojo lavinimo mokyklų, tokių, kaip Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus ir Klaipėdos Vydūno gimnazijos, Utenos ir Marijampolės muzikos mokyklos, Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokyklos ir kitų. Konkurso kūrinių vertinimo nuostatuose įteisinę papildomas mažųjų Lietuvos miestelių mokyklų autorių kūrinių patekimo į konkurso baigiamąjį koncertą priemones sudarome galimybę autoriams konkursui pasiruošti savarankiškai. Nuotolinių kūrybos pamokų tinklo plėtra nulems konkurso antrojo dešimtmečio sėkmę, didele dalimi ir lietuviškos kompozitorių mokyklos ateitį.

Šių metų konkursas – jubiliejinis. Ką įdomaus ir naujo jis pasiūlys?

Jubiliejinius dešimtuosius metus konkursas, kaip pridera, pasitinka naujomis iniciatyvomis. Šį birželį pirmą kartą surengsime šalies moksleivių elektroninių kūrinių varžytuves. Plėsdami konkurso akademinį formatą skaitmeninės muzikos kompozicijomis, užsibrėžėme skatinti Lietuvoje profesionalios elektroninės muzikos kūrybą, jos autoriams atverti studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje perspektyvą ir formuoti šios muzikos krypties sklaidos bei vertinimo pagrindus. Prie pastarojo siekinio prisidės dar viena nauja Nacionalinio moksleivių muzikos kūrinių konkurso „Mano nata“ iniciatyva – kūrybinių recenzijų konkursas. Tai ypatinga jaunųjų kūrėjų ir kritikų dialogo bei muzikos meninės ir socialinės bendrystės ugdymo erdvė. Jauniausių šalies muzikos autorių kūryba tampa įdomi ne tik klausytojams bet ir norintiems bei gebantiems apie ją įdomiai rašyti!

Parengė Rasa Murauskaitė
Lietuvos muzikos antena