Pasižvalgymai po Vilniaus knygų mugės Muzikos salę

Muzikos salė 2019. Tomo Tereko nuotr.

Pasižvalgymai po Vilniaus knygų mugės Muzikos salę

Šiemet Vilniaus knygų mugėje trys jubiliejai – pati mugė bei asociacija AGATA šventė 20-ąją gimimo dieną, o Muzikos salė būtent šios asociacijos iniciatyva prie mugės prisijungė prieš penkerius metus. Daugiau nei 200 įvairių žanrų muzikos kūrėjų, atlikėjų, leidėjų ir muzikinių renginių organizatorių susirinko pristatyti savo kūrybą, pabendrauti su klausytojais bei pasisemti įkvėpimo.

Muzikos salėje muzikantus pristatančių stendų šiemet buvo kaip niekad daug. Nors pirmąsias fronto linijas užėmė populiariosios muzikos leidėjai ir televizijoje nuolatos šmėžuojantys veidai, tačiau einant į salės gilumą buvo galima pamatyti labai spalvingą, įvairią, tačiau kartu ir labai artimą muzikų bendruomenę. Bene visų stilių gerbėjai turėjo galimybę susitikti su populiariosios, alternatyviosios, klasikinės muzikos atlikėjais, kompozitoriais, muzikos kūrėjais ir leidėjais, įsigyti pigesnių bilietų į koncertus bei kitus renginius, išgirsti naujausius, dar nepublikuotus įrašus, ar tiesiog pakalbėti su garsiomis Lietuvos muzikos figūromis.

Į antrąjį Litexpo pastatą vis užsukti traukė ne tik melomaniškas noras išgirsti ir įsigyti muzikos, ar potraukis skaitytoms, galbūt antikvarinėms knygoms, kurių buvo galima įsigyti po tuo pačiu stogu įsikūrusiame Bukinistų pasaže. Muzikos salė užburia savo jaukia, kartu ir gaivališka atmosfera. Vos užkopus laiptais į pritemdytą koncertų ir pokalbių salę, dešinėje atsiveria jauki erdvė. Nesvarbu ar esi populiariosios muzikos gerbėjas, ar klausai tik nepriklausomų alternatyvios muzikos atlikėjų, o, galbūt, tave traukia laisvos džiazo improvizacijos ar palaimingai jautiesi filharmonijoje, operoje ar balete. Šioje erdvėje ribos tarp muzikos žanrų ir formų nunyksta. Muzikantai klajoja tarp stendų, kartu groja muziką, klauso muzikos ir kalba apie muziką. Čia išsyk galima suvokti, kad gana mažos lietuviškos scenos tobulėjimą skatina ne konkurencija, o artimas bendradarbiavimas.

Prie stendų muzikantai salės lankytojus ragino prieiti įvairiais būdais. Šiemet ypač populiariomis priemonėmis platinti žinią apie save tapo lipdukai ir atvirukai. Tokiu būdu, informacijos pertekliaus laikais (kuriuos knygų pristatymuose ir savo kūriniuose kritikavo rašytojai), mugės lankytojai gauna vizualiai išraiškingą suvenyrą, skatinantį toliau domėtis jų veikla. Negana to, mugės dalyviai suteikė galimybę lankytojams išbandyti įvairias pramogas. Daugelis populiariosios muzikos platintojų pasikliovė garsiais veidais ir blizgančiais drabužiais. Kiti siūlė loterijas, pigius bilietus į renginius. Pakartot.lt spalvingomis instaliacijomis pristatė atsinaujinusią platformą, tarp jaunų reperių stendų įsikūrė mažasis JAV didžėjaus Marshmello antrininkas, Lietuvos kompozitorių sąjungos ir Muzikos informacijos centro stende šeštadienį festivalio „Druskomanija“ atstovai ragino nupiešti grafinę partitūrą, o festivalio „Bliuzo naktys“ rengėjai kvietė kartu „padžeminti“ ir tuo pat metu paragauti „Bliuzo džemo“.

Muzikos salėje šiais metais buvo kaip niekad daug akademinės muzikos atstovų. Savo repertuarą stenduose pristatinėjo Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Vilniaus chorinio dainavimo mokykla „Liepaitės“, Čiurlionio namai, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Lietuvos muzikos informacijos centras. Muzikinių stendų buvo galima aptikti ir kitose Knygų mugės erdvėse. Mokslo, akademinės ir specializuotos literatūros salėje savo veiklą reprezentavo Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras bei Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, o Lietuvos muzikos informacijos centras pristatinėjo muzikinius leidinius visai šalia Rašytojų kampo, Grožinės ir specializuotos literatūros salėje. Į savo spektaklius įvairiose parodų rūmų vietose taip pat kvietė ir „Vilnius City Opera“. Per keturias Knygų mugės dienas čia su lankytojais bendravo kūrėjai, atlikėjai, organizatoriai ir kt.

Knygų mugės Muzikos salė savo lankytojus traukia ne tik galimybe įsigyti įrašų, bilietų į renginius bei pabendrauti su savo mėgiamiausiomis muzikinėmis figūromis. Pagrindiniu traukos centru tampa Muzikos scenos erdvė, kurioje visas keturias Knygų mugės dienas nuolat vyksta pokalbiai ir koncertai. Ant didžiosios muzikos salės scenos pasirodė gausa įvairių stilių atlikėjų, kurie pristatė naujausius savo kūrinius, įrašus bei projektus. Muzikos salės atidarymo renginyje asociacija AGATA apdovanojo klausomiausius lietuviškus muzikinių internetinių platformų kūrinius. Vakare ant didžiosios scenos taip pat buvo paskelbti LRT organizuoto muzikinių klipų konkurso „Klipvid“ apdovanojimai. Per keturias Knygų mugės dienas, tarp gausybės įvairių stilių muzikos koncertų, buvo galima išgirsti ne vieną akademinės muzikos pasirodymą. Šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“ leido „užmesti akį“ į jų debiutinio albumo „Another Point Of View“ skambesį, atlikdami Dominyko Digimo „from another point of view“. Amerikietiškąjį minimalizmą reprezentavo Michaelio Gordono kompozicija. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras trumpai pristatė savo koncerto visai šeimai „Orkestro formulė“ programą, atlikdamas ištraukas iš Sergejaus Prokofievo baleto „Romeo ir Džiuljeta“ iš O LNOBT atskleidė, ką patys mažiausieji klausytojai galės išgirsti jų organizuojamame koncertų cikle kūdikiams „Muzika mažoms ausytėms“. Muzikos salės didžiojoje scenoje lankytojai galėjo išgirsti ir dainuojamosios poezijos, elektronikos, repo, populiariosios, roko, alternatyviosios, džiazo, chorinės muzikos bei išvysti vaikams skirtų programų. Didžiausiu įvykiu ant šios scenos tapo naujas renginys – Naktis mugėje. Čia poetai skaitė savo kūrybą, kurią iliustravo ryškiaspalvės vizualizacijos bei muzika.

Be koncertų Muzikos salės erdvėse lankytojai galėjo klausytis pokalbių apie muziką su renginių organizatoriais, leidėjais, atlikėjais, kūrėjais, organizatoriais, neseniai išleidusiais albumus, knygas ar pristatančiais renginį. Ypatingos pagarbos nusipelnė muzikos žurnalistas Ramūnas Zilnys, kuris moderavo visus muzikos salėje vykusius pokalbius. Jis nei akimirkai nepritrūko energijos, taiklių klausimų, dėmesingumo kalbinamam žmogui. Pokalbių ir diskusijų temos – pačios įvairiausios. Pavyzdžiui, kompozitorius Giedrius Kuprevičius pasakojo, kaip kūrė muziką baletui „Čiurlionis“, festivalio „Bliuzo naktys“ organizatoriai pristatė festivalio istoriją užfiksavusią knygą, o paskutinę mugės dieną Vytautas Vilimas ir Artūras Franckevičius kalbėjo apie muzikinių plokštelių kolekcionavimą. Apie iššūkius, kuriant kino muziką, diskutavo kompozitorius Faustas Latėnas ir kūrėjas Domas Strupinskas. Abu autoriai sutarė, kad tiek ankščiau, tiek dabar kino muzika geriausia tuomet, kai ji yra lygiavertė su režisieriaus darbu ir gali gyvuoti atskirai nuo filmo, kaip albumas ar įvairių atlikėjų repertuarų dalis.

Pokalbiai apie muziką vyko ne tik Muzikos salėje. Ketvirtadienį Rašytojų kampe kompozitorius Laimis Vilkončius, dainininkė ir pedagogė Gintarė Skėrytė bei chorvedys Kasparas Kerbedis kalbėjosi apie tai, kaip kurti muziką šiuolaikiniams vaikams, kad ji taptų integrali mokymo procese ir priimtina jauniesiems klausytojams. Diskusijoje „Nailono uždanga. Lietuvių muzika Šaltojo karo tarptautinėje istorijoje“ buvo kartu pristatytas ir to paties pavadinimo LMTA išleistas dvitomis „Nailono uždanga“ (sudarė Rūta Stanevičiūtė, Danutė Petrauskaitė, Vita Gruodytė). Pokalbyje dalyvavo sudarytoja muzikologė R. Stanevičiūtė, muzikologas Vytautas Landsbergis, dirigentas Donatas Katkus bei istorikas Aurimas Švedas. Jie aptarė Šaltojo karo metu Lietuvoje vyravusią muzikinę situaciją, jos priežastis, Lietuvos menininkų ryšius su už „Nailono uždangos“ – ideologinės ribos tarp Rytų ir Vakarų Europos – buvusiu pasauliu, lietuvių atvirumu ir uždarumu Vakarų pasaulio įtakoms pokario metais. Pavakare LRT salėje buvo pristatyta biografinė knyga „Karalių kuria aplinka: operos solistas Vaclovas Daunoras“, kurią sudarė muzikologė Jūratė Katinaitė. Sekmadienio popietę Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo orkestras pristatė knygą „Metraštis. 25-eri Šv. Kristoforo kamerinio orkestro metai“ (sudarė muzikologė Rasa Murauskaitė), skirtą orkestro jubiliejui.

Penktadienio vakarą buvo pristatytas Lietuvos muzikos informacijos centro iniciatyva išleistas albumas „Far Away But Ever Closer“ („Toli, bet vis arčiau“). Plokštelėje sugulė jaunų lietuvių kompozitorių, gyvenančių užsienyje, kūriniai. Šio albumo idėjos tema diskutavo kompozitoriai V. Glovackytė ir A. Arutiunianas bei šiuolaikinio meno kuratorė M. Lipšic, plėtojanti projektą „The Deep Splash“, kuriame taip pat platinama dabartinės lietuvių išeivijos kūryba. Diskusiją kuravęs muzikos žurnalistas Karolis Vyšniauskas plėtojo lietuviškos tapatybės, tautinio identiteto kūryboje kiekio ir svarbos klausimą. Visi pašnekovai sutarė, kad dabartiniame globaliame pasaulyje muzikos negalima apriboti tautiškumu; šiuolaikinio meno ribos liejasi ir menininkai savo kūryba aprėpia platesnes temas, didesnes problemas.

Muzikos salė per penkerius metus tapo neatskiriama Knygų mugės dalimi. Šiais metais ji atnešė daug naujų vėjų, leisdama susipažinti su muzikiniu Lietuvos gyvenimu iš arčiau. Tai viena iš nedaugelio galimybių, visoms mūsų muzikinėms organizacijoms prisistatyti klausytojams ir skaitytojams, priartėti prie savo auditorijos. Asociacijos AGATA surengtoje apklausoje iškilo klausimas „Ar lankytumėtės Muzikos salėje ne Knygų mugės metu“. Atsakymas vienareikšmiškas – taip.

Kotryna Lukšytė
Lietuvos muzikos antena

Komentarų dar nėra

Post A Comment