„Mažulio kanonai“ ir naujos jų formos

28 Sau „Mažulio kanonai“ ir naujos jų formos

Atsinaujinęs vokalinis merginų ansamblis „Melos“ telkiasi išskirtinai į šiuolaikinę muziką, pristatydamas naują meninį projektą „Mažulio kanonai“. Koncertus Kaune (sausio 31 d. POST galerijoje), Šiauliuose (vasario 15 d. Šiaulių dailės galerijoje) o vėliau ir sostinėje rengianti atlikėjų grupė kviečia išgirsti senųjų ir naujųjų lietuvių hiperminimalistu vadinamo Ryčio Mažulio kanonų akistatą. Apie tai kalbamės su „Melos“ meno vadove Erika Žilinskaite, video menininku Adomu Žudžiu bei kompozitoriumi Ryčiu Mažuliu.

Kas pastūmėjo su vokalinio ansamblio „Melos“ atlikėjomis parengti būtent Ryčio Mažulio kūrybos programą?

Erika: Rytis Mažulis pasirodė vienas įdomiausių šiuolaikinės lietuvių muzikos kompozitorių dėl minimalistinių muzikos komponavimo principų, tad šiuo koncertu iš esmės siekiama aktualizuoti jo kūrybą. Taip pat, dar praeito amžiaus paskutiniaisiais dešimtmečiais jis sukūrė nemažai kūrinių būtent lygiems balsams, tad šis veiksnys taip pat buvo svarbus, rengiant būtent jo muzikos programą. Labai džiugu, jog Rytis sutiko su mumis bendradarbiauti, konsultuodamas ne tik senų kūrinių atlikimo klausimais, bet ir sukurdamas keletą naujų kūrinių, kuriuos atliksime neturkus vyksiančiuose koncertuose.

Vieniems minėtos programos kūriniams – keli dešimtmečiai, kitiems – vos pora mėnesių ar net savaičių. Kaip atlikėjos jaučia šių gana tolimų tarpusavyje etapų savitumus?

Erika: Naujieji Ryčio kūriniai gerokai skiriasi nuo sukurtų prieš kelis dešimtmečius. Senesniuose daugiau naudojama tarpusavyje persipinančių melodinių linijų, su gana paprastomis ritminėmis figūromis. Tuo metu atliekant naujus kūrinius, kompozitorius palieka nemažai erdvės eksperimentams.

Koncertų metu klausytojai turės galimybę pamatyti specialiai šiam projektui kurtus video klipus. Adomai, kas, tavo manymu, labiausiai koreliuoja tavo kurtuose video klipuose ir Ryčio muzikoje? Ar kiekviename klipe šios jungtys – skirtingos?

Adomas: Sunku tai įvardinti. Galbūt kūrinio „tėkmė“ (ang. „flow“), kaip audio ir video takeliai vystosi pamažu, keliasluoksniškai. Kiekvienam kūriniui ruošiamos vizualizacijos skirtingos, stengiausi perteikti kūrinio prasmę vizualiai. Kiekvieną animaciją stengiausi pritaikyti prie muzikos tempo ir jausmo. Kūriniai turi tekstus ir tai visuomet padeda sugalvoti, kokios vizualizacijos galėtų ar turėtų būti. Pavyzdžiui, jau pasirodžiusiame „Karalius Karolis“ klipe matomas laumžirgis, lelijos. Taip pat ir būsimuose video matomos akys, dangus, kraštovaizdžiai, abstrakčios, vientisos ir sudužusios formos.

Ryti, meninis projektas ,,Mažulio kanonai“ išsiskiria didele jūsų vokalinių kūrinių koncentracija. Kokių minčių kyla jums – autoriui, čia pat girdint atliekamus kūrinius, parašytus prieš 3–4 dešimtmečius, ir tuos, kurie gimė visai neseniai?

Rytis: Ankstyvieji mano kūriniai buvo rašomi grynai idealistiškai, tarsi „savo malonumui“, neskubant, lėtai „nešiojant“ savyje tekstą ir laukiant, kada ateis tinkama muzikinė mintis… Vėliau profesionalaus kompozitoriaus veikloje radosi daugiau pragmatizmo, įsipareigojimų, terminų ir pan. – su kuo kompozitoriui tenka gyventi, mėginant šias puses suderinti. Kita vertus, pagrindiniai komponavimo principai išlieka panašūs, todėl labai toli nuo savęs pabėgęs nesijaučiu.

Numatomų koncertų programose – du nauji jūsų kūriniai, parašyti „Melos“ ansamblio kvietimu ,,Autoportretas“ ir ,,Begarsis“. Kokie buvo šių kūrinių atspirties taškai?

Rytis: Mielai sutikau sukurti ką nors naujo – gal tik laikas buvo ganėtinai trumpas, todėl teko greitai suktis. Prisiminiau daugiau lenkų poeto Stanislaw’o Grochowiak’o eilėraščių, kuriuos apie 1980 m. buvo puikiai išvertęs Sigitas Geda, ir vieną iš jų panaudojau „Autoportrete“. Mintimis tarsi sugrįžau į anuos laikus, kai buvo rašoma „Apstulbusi akis“ ir kiti ankstyvieji kūriniai. Muzikine prasme tai – gilinimasis į vienos, tęsiamos natos niuansus, labai mažus jos išplėtimus aukštyn – žemyn (tai atliepia ir eilėraščio minčiai „neplėsk dangaus, jis ir taip platus…“). Tuo metu antrajam kūriniui pasirinkau folkloro citatą iš Antano Škėmos romano „Balta drobulė“ ir jame pamėginau eksperimentuoti su ritmizuotu kalbėjimu, ritmiškai tikslia rečitacija. Berods, tokias priemones savo kūryboje panaudojau pirmą kartą.

Kanono technika inkrustuota jūsų kūryboje jau keletą dešimtmečių. Galbūt jaučiate, kaip kito jūsų priėjimas, požiūris į šį komponavimo principą?

Rytis: Laikui bėgant, studijavau XV–XVI a. Nyderlandų polifoniją, dėl ko ypač susidomėjau menzūrinių (proporcinių) kanonų technika. Tam tikrus jos principus mėginau pritaikyti, dirbdamas su mikrotonine medžiaga ir politempais. Tokios priemonės pareikalavo skaitmeninių garso takelių panaudojimo, kuomet atlikėjai (taip pat ir vokalistai) ausinėse girdi kompiuterinę medžiagą, pagal kurią kiekvienas pasirenka savo tempą ir intonuoja mikrointervalus (kartais – „neįmanomai“ mažus, apie 2–3 centus). Šioje mano kanonų programoje mėginau sugrįžti prie techniškai paprastesnių priemonių.

Komponavimas kanono principu, regis, turi neišsemiamą potencialą. Ar prisimenate patirtį, kuri lėmė tolimesnį kūrybinį darbą, taikant būtent šią techniką?

Rytis: Vienas pirmųjų tokių pavyzdžių – gerai žinomas „Karalius Karolis“. Būtent jį kurdamas, po studijų baigimo praėjus tam tikram laikui, įgavau tikėjimą savo paties pamėgtomis priemonėmis, kurių iš esmės laikausi ir dabar.

Ką norėtumėte, kad išgirstų, arba ko neišgirstų klausytojas, pirmą kartą klausantis Ryčio Mažulio kūrinio?

Rytis: Manau, kad mano muzikos klausytis galima dvejopai: arba įdėmiai sekti visus „mikroįvykius“, arba atsipalaiduoti muzikos tėkmėje, nesistengiant nieko pagauti intelektualiai. Šiaip ar taip, klausytojui palinkėčiau pajusti tam tikrą šios muzikos vidinę kaitą, nežiūrint į tai, jog procesas daug kur yra statiškas, arba cikliškai besikartojantis.

Parengė Karolina Kapustaitė
Lietuvos muzikos antena