Raseiniuose rengiama muzikinės mitologinės dramos „Gentis“ premjera

19 Rgs Raseiniuose rengiama muzikinės mitologinės dramos „Gentis“ premjera

Nedidelis vidurio Lietuvos miestelis Raseiniai tampa regioniniu naujosios muzikos sklaidos centru. Rugpjūčio antroje pusėje čia keturias dienas įvairiose miesto erdvėse skambėjo šiuolaikinė, eksperimentinė muzika, rugsėjo mėnesį rengiamas dar vienas siurprizas melomanams – muzikinės dramos „Gentis“ premjera, kuri įvyks rugsėjo 21 d. 21 val. Raseinių Maironio parko amfiteatre.

Klasikinės formos epiniame kūrinyje pasirodys daugiau kaip dvidešimt jaunų atlikėjų iš Vilniaus, Kauno, Raseinių – choras, solistai, šokėjai, styginių instrumentų kvartetas „Magnus“, džiazo muzikantai. Kūrinio muzikos autorė – kompozitorė ir atlikėja Ieva Marija Baranauskaitė. Kuriant elektroninės muzikos fragmentus jai talkino Rokas Beliukevičius.

Raseinių rajono kultūros centras šį kūrybinį eksperimentą pradėjo beveik prieš dvejus metus, kai projektų vadovui Arūnui Kazlauskui kilo mintis pasitelkus profesionalius kūrėjus ir atlikėjus bendromis jėgomis sukurti solidų muzikinį spektaklį lietuvių mitologijos tema. Muzikinės dramos koncepcijos pagrindu, pirmine idėja tapo Gintaro Beresnevičiaus pasvarstymai apie esminę baltų pasaulėžiūros nuostatą: „Dievų artumas išgyvenamas ypač stipriai, per juos patiriami ir protėviai, ir aplinka, – ši tiesiog kupina jų ženklų, – ir visa gyvensena panirusi į ypatingą egzistencinį verpetą, akivaizdžiai kupiną ypatingo tikrumo pajautos.“ (G. Beresnevičius „Lietuvių religija ir mitologija“). Dramos scenarijuje panaudotą nemažai teksto ir iš indų epo „Bhagavadgita“. Subtilus minimalistinis rytų filosofijos dvelksmas juntamas visose senojo lietuvių folkloro formose – nuo mitų, pasakų iki dainų. Todėl svarbiausiu, anot organizatorių, šio kūrybinio proceso principu tapo nuostata laikytis pirminės koncepcijos ir nepaversti kūrinio dar viena pasakos „Eglė žalčių karalienė“ interpretacija.

Kostiumų autorė Diana Kuzmickaitė prisidėjo ir prie daugelio scenografijos idėjų. Kūrinio scenarijuje panaudoti du žinomi lietuvių mitai – Sovijaus ir Teliavelio istorijos, todėl atlikėjų drabužiuose atsispindi šių padavimų herojų charakteriai. Nenutolstama ir pagrindinės koncepcijos – aprangos detalėse, ypatingai Dievų triados – Andajaus, Divirikso ir Medeinės – galima įžvelgti ir rytietiškų motyvų.

Projekto muzikinės dalies sukūrimą parėmė Lietuvos kultūros taryba. Projekto globėja – Raseinių rajono savivaldybė.

Anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=7ED08l6txPc

Pagal organizatorių inf.
Lietuvos muzikos antena