Mykolas Natalevičius. Laudacija Dario Martinelli – Lietuvos kompozitorių sąjungos premijos laureatui

13 Bir Mykolas Natalevičius. Laudacija Dario Martinelli – Lietuvos kompozitorių sąjungos premijos laureatui

Mielas laureate, mieli ceremonijos dalyviai,

šiandien kaip niekad tinkama diena įteikti šį apdovanojimą. Prabėgus 30 metų nuo mūsų Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio pradžios kalbėti apie protesto išraišką mene, dainuojančią revoliuciją ir vienybę yra privalu. Puiku, kad atėjus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio jubiliejui turime tokį veikalą, kuriame mums aktualios temos yra analizuojamos įvairiais rakursais.

„Give Peace a Chance“ (liet. Duokite taikai šansą) Johnas Lennonas dainavo 1969 m. antikarinę dainą, o Dario Martinelli praeitais metais pabaigė ir išleido knygą „Give Peace a Chant“ (liet. Duokite taikai giesmę) apie protesto dainų žanrą, jų tipologiją. Apie skirtingus atvejus – „dainuojančią revoliuciją“ ir grupės „Antis“ atvejį, apie aplinkosaugą ir gyvūnų teises „The Beatles“ kūryboje, apie italų diktatoriaus Benito Mussolini‘o sūnaus Romano džiazo kūrybą ir dainininko bei aktoriaus Alberto Rabagliati‘o atvejį.

Džiugu sveikinti žmogų, kuris gimė ne Lietuvoje, tačiau jo darbas susijęs su mūsų kraštu. Ne todėl, kad gerai, jog apie mus rašo žmonės kilę ne iš mūsų šalies, nors tai suteikia žvilgsnio iš šono galimybę. Ne todėl, kad mūsų istorijos aspektai pastebimi ir analizuojami pasauliniame kontekste, nes kartais taip trūksta drąsių ir kūrybiškų rankų, kurios visus įdomius dalykus aprašytų. Ir ne todėl, kad apskritai gerai, jog atsiranda svarių tekstų apie muziką, nes tai visada svarbu. Džiugu dėl „Give Peace a Chant“ konstruktyvumo ir konceptualumo. Džiugu dėl šios knygos kūrybiškumo ir idėjos aktualumo. Džiugu ir dėl mūsų kūrybos įtraukimo į pasaulinį kontekstą. Pats knygos autorius dar 2015 m. interviu teigė: „Tarptautinėje muzikologijoje, kai kalbama apie politinę muziką, kaip pavyzdys dažniausiai pasitelkiami keletas įvykių, dažniausiai Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai kada – Vakarų Europoje. Dažniausiai minimas Vudstoko festivalis, kurio šūkis „Taika, meilė ir muzika“ skamba ir šiandien bei panašūs įvykiai, tačiau Baltijos šalių Dainuojanti revoliucija lieka nuošalyje“.

Tai, jog mums tautos mastu reikšminga kūryba yra kontekstualizuojama, yra labai didelė vertybė. Nors daina mums yra labai brangus žanras, kuris atspindi mūsų identitetą, dainuojančios revoliucijos ir tokių grupių, kaip „Antis“ veiklos analizė tarptautiniame kontekste suteikia daug minčių tolimesnei šio proceso refleksijai.

Dabar yra laikas, kai mes, išsilaisvinę nuo baisios, okupantų primestos izoliacijos ir galėdami plačiai kvėpuoti, daug kalbame, kad reikia plačiau skleisti žinią apie save ir esame teisūs. Lietuvoje yra daug puikių dalykų. Yra daug kuo didžiuotis, daug kuo prisidėti prie pasaulio gerovės. Reikia kuo plačiau skleisti žinią apie mūsų šalį, tačiau lygiai taip pat svarbu neprarasti savo identiteto ir autentiškumo, kas šiuolaikiniame visko perkrautame pasaulyje yra itin svarbu. Ta plonytė aukso vidurio linija, tarp kosmopolitiškumo ir savasties, privalo būti išlaikyta.

Tema aptariama knygoje „Give Peace a Chant“ yra labai plati. Šis veikalas yra svarus postūmis gilintis į temą nauju kampu. Nuo šios knygos atsiradimo protesto dainų tema anaiptol netampa išsemta. Lieka labai daug įdomių aspektų, kuriuos, remiantis šios knygos tyrimų rezultatais galima ir reikia toliau plėtoti bei gilinti.

„Give Peace a Chant“ turi ir kitų stiprybių. Tai darbas, kurį gali būti įdomu skaityti ir istorikui, ir literatūrologui, ir muzikantui. Knyga turtinga analitinės medžiagos, kurioje atskleidžiamos dainų literatūrinės ir muzikos ypatybės, minkštosios galios aspektai bei įvairios atvejo analizės. Kūrėjui ji gali padėti suvokti platų protesto dainų spektrą ir jų sukūrimo ypatybes, o, galbūt, ir įkvėpti kūrybai.
Džiaugiuosi, galėdamas pasveikinti autorių su svariu, konstruktyviu ir kūrybišku darbu. O visiems mums noriu palinkėti nepamiršti protesto dvasios. Nepamiršti, ką mes pasiekėme prieš 30 metų ir prisiminti, kiek gali tauta, suvienyta giesmės. Taikaus ir taiklaus protesto, ypač dabartiniu metu, galėtų būti ir daugiau. Sveikinu Dario Martinelli ir džiaugiuosi galėdamas jam įteikti Lietuvos kompozitorių sąjungos premiją už semiotinius populiariosios muzikos žvalgymus ir Lietuvos įtraukimą į tarptautinių tyrimų erdvę knygoje „Give Piece a Chant: Popular Music, Politics and Social Protest“.

Vilnius, 2018-06-04

Lietuvos muzikos antena