25 Bal NOA RECENZIJŲ KONKURSAS. Rugiagėlė. Opera ekrane: išsiilgtos vasaros prisiminimas
„Saulė ir jūra“. Martyno Aleksos nuotr.
„Geros dienos!“ kūrybinė komanda pristatė dar vieną darbą – tai opera „Saulė ir jūra“, kurioje saulės spindesys susipina su elektronine muzika, o kiekvienas žiūrovas gali rasti savo prototipą.
Šiuolaikinės operos žavesys – netikėtumas, labiausiai pasireiškiantis neįprastomis vizualizacijomis ir garsinėmis išraiškomis. 7-asis NOA festivalis balandžio 21 d. kvietė stebėti operą „Saulė ir jūra“ netipišku formatu – Kino salėje vyko susidomėjimo sulaukusi video peržiūra. Tiesa, kūrinio autorės Rugilė Barzdžiukaitė (režisierė ir scenografė), Vaiva Grainytė (libreto autorė) bei Lina Lapelytė (kompozitorė ir muzikos režisierė) teigė, kad visgi šią operą norėtų pristatyti gyvu pastatymu, tačiau dėl laiko stokos („Saulė ir jūra“ statoma „Staatsschauspiel“ teatre, Dresdene) nepavyko.
Vasara pulsuojančios operos „Saulė ir jūra“ premjera įvyko 2017 m. festivalio „Sirenos“ metu. Kūriniui nufilmuoti pasirinkta Nacionalinė dailės galerija – būtent į ją buvo atgabentos 3 tonos smėlio. Ant grindinio įsitaisę atlikėjai, atostogų paplūdimyje atributika ir iš saulės pozicijos filmuota kompozicija kūrė minimalistinę estetiką, kuri dvelkė lengvumu, šviesa. Nufilmuotoje medžiagoje apšvietimas ir kameros rakursas buvo suderintas be priekaištų – „ant scenos“ nė karto nekrito šešėlis.
Šnekamosios kalbos pagrindu parašytas libretas ,,Saulės ir jūros“ veikėjus priartino prie žiūrovo, mat kiekvienas galėjome rasti save (pasiturinti šeima, besirūpinanti statusu visuomenėje, įsimylėjėlių porelė, sesės, senjorų pora, paplūdimio užterštumu pasipiktinusi moteris, ir t.t.). Skiemenuojamus žodžius buvo nuspręsta apjungti su fonine elektronine muzika, kuri buvo ritmiška, pasikartojanti, vietomis kelianti nerimą, intrigą. Ir vis tik gražiausia šioje operoje buvo choro partija it plunksna sklendusi ore: harmoninga, pulsuojanti ir išbaidanti negatyvą mintyse.
Subtitrai anglų kalba „Saulėje ir jūroje“ buvo reikalingi tik užsienio svečiams, tokia gera buvo atlikėjų dikcija. 70 minučių trukmės opera buvo kiek per ilga, mat prasidėjus dalies kartojimui dėmesys šiek tiek atitrūko. Nespėjusiems pamatyti šio reginio autorės turi gerą naujieną – Vilniuje ši opera dar bus rodoma, nepraleiskite. Išėjus iš salės lydėjo pozityvi nuotaika ir klausimas draugei „Ei, važiuojam prie jūros?“
Komentarų dar nėra